Kūdikio atėjimas į pasaulį - tai ypatingas metas, kupinas meilės, šilumos ir rūpesčio. Viena iš svarbiausių užduočių, kurią naujai iškepti tėvai turi įveikti, yra tinkama vaiko mityba. Statistika rodo, kad net 97 proc. kūdikių Lietuvoje yra maitinami motinos pienu, o tai patvirtina jo svarbą. Tačiau pasaulinė pandemija sukėlė daug klausimų ir nerimo, ypač apie žindymą susirgus COVID-19. Ar galima žindyti, jei motinai įtariama ar patvirtinta koronaviruso infekcija? Kaip užtikrinti saugumą ir išsaugoti gyvybiškai svarbų ryšį tarp motinos ir vaiko? Šiame straipsnyje pateiksime išsamius atsakymus, remdamiesi naujausiais Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ir medikų patarimais.
Pirmieji žingsniai link žindymo: natūralus procesas
Jei gimdymas buvo natūralus ir sklandus, naujagimis iš karto po gimimo bus paguldytas mamai ant krūtinės, kur pirmąsyk pažins jos odą ir pradės instinktyvų ieškojimo procesą. Nors kartais naujagimis iš pradžių gali atrodyti abejingas krūčiai, žindymo konsultantai pataria neskubinti jo ir nesiūlyti dirbtinai įterpti spenelio į burnytę. Svarbu leisti kūdikiui pačiam rasti krūtį ir ją apžioti. Pirmosiomis dienomis rekomenduojama laikytis instinktyvaus žindymo pozų: mama pusiau atsigulusi, kūdikis ant jos krūtinės oda prie odos. Tokiu būdu jis pats, vadovaudamasis instinktais, susiras krūtį.
Netrukus po pirmosios pažinties mama su kūdikiu keliauja iš gimdyklos į palatą, kur tęsiasi jų tarpusavio pratimo procesas. Kūdikis turėtų gauti mamos krūtį visuomet, kai jam atrodo, kad jis praalkęs ar nerimsta. Svarbu suprasti, kad iš krūties pirmomis dienomis bėga ne pienas, o daug vertingesnis priešpienis. Jame gausu natūralių antikūnų, kurie padeda organizmui atsilaikyti prieš virusus ir bakterijas, stiprina imuninę sistemą. Nors pirmą dieną priešpienio būna nedaug, o nepatyrusi mama gali jausti nerimą, šis kiekis yra pakankamas naujagimio poreikiams, o dažnas žindymas skatina jo gamybos didėjimą.
Dažnas naujagimis pirmą savo gyvenimo parą, dėl gimimo streso, būna ramesnis ir mieguistesnis. Vėliau jis pradeda daugiau verkti, tačiau tik retais atvejais dėl pienuko vėlavimo reikia sunerimti. Jei gydytojui atrodo, kad kūdikiui pieno trūksta ir krenta jo svoris, gali būti pasiūlyta papildomai pamaitinti mišinuku. Tačiau dažniausiai mamos priešpienio ar pieno pakanka, ir motinos organizmas aprūpina kūdikį viskuo, ko jam reikia. Jei vis tik nuspręsite primaitinti, nesijaudinkite ir toliau nuolat siūlykite mažyliui krūtį. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) teigia, kad žindyti reikia taip dažnai ir taip ilgai, kiek to nori kūdikis.
Pieno sąstova ir jos prevencija: rūpesčiai ir sprendimai
Kartais, ypač pirmosiomis savaitėmis, kai naujagimis dar tik mokosi žįsti, o mamos krūtys mokosi gaminti pieną, gali kilti sunkumų. Jei naujagimis yra didelis miegalius, jį pirmomis savaitėmis, kol jis dar tik mokosi žįsti, reikėtų pažadinti, jei praėjus daugiau nei 3 valandoms po ankstesnio žindymo jis neprabunda pats. Žindyti reikėtų tol, kol mažylis pats paleis krūtį, o tai įvyksta maždaug po 20-40 minučių. Daugelis naujagimių žinda su pertraukėlėmis, kartais nusnūsdami, todėl gali atrodyti, kad žindote kone ištisai.
Viena iš dažnų problemų, su kuria susiduria mamos, yra pieno sąstova. Ji gali atsirasti, kai kūdikis dar nepajėgia susidoroti su dideliu pieno kiekiu. Mamai gali pakilti neaukšta temperatūra, krūtys tampa kietos, sunkios ir skausmingos, todėl mažyliui sunku jas apžioti ir žįsti. Pieno sąstova savaime neišsivaikščios - reikės imtis veiksmų. Dalį pienuko galima nusitraukti, kad krūtis suminkštėtų ir ją būtų lengviau žįsti kūdikiui. Svarbu nepersistengti - traukti tik tol, kol krūtis suminkštės.
Kuo dažniau keiskite žindymo padėtį, kad būtų spaudžiamas vis kitas pieno latakas. Prieš maitinimą palįskite po šiltu dušu - šiluma padeda atpalaiduoti latakus ir palengvina pieno tekėjimą. Kai kurios mamos po žindymo nusitraukia pieną, kad pasižiūrėtų, kiek jo turi. Taip pat egzistuoja mitas, kad norint, jog pieno gamintųsi daugiau, būtina po kiekvieno žindymo jį visą nutraukti. Tai seniai paneigtas mitas. Pieno gaminasi tiek, kiek reikia kūdikiui. Tokie tikrinimai tik paskatins jo gamintis dar daugiau - tiek, kiek mažylis suvalgė, plius tiek, kiek nutraukėte.
Nesijaudinkite, jei jums atrodo, kad nieko neištraukiate. Tam, kad pienas tekėtų iš krūties, organizmas turi išskirti hormoną oksitociną, kurio darbas - pastumti pieną iš liaukų. Oksitocinui išsiskirti būtina saugi aplinka ir vidinė ramybė, o stresas jį slopina, todėl pienas nustoja tekėti. Jis yra krūtyse, tiesiog dėl streso negali iš ten ištekėti. Be to, pieną nutraukti rankomis yra įgūdis, kurio reikia išmokti. Verčiau dažnai žindykite kūdikį, nes jam žindant smegenys skatinamos išskirti oksitociną, tai padeda nusiraminti ir pienas pradeda tekėti.
Žindymas ir COVID-19: saugumo priemonės ir nauda
Viena aktualiausių temų pastaruoju metu - ar galima žindyti kūdikį, jei motinai įtariama ar patvirtinta koronaviruso infekcija (COVID-19). Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ir jos vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas teigia, kad žindymo nauda yra didesnė už galimą COVID-19 perdavimo riziką. PSO duomenimis, vaikai mažiau rizikuoja užsikrėsti koronavirusu, tačiau jie daug mažiau bus atsparūs kitoms ligoms, jei nebus maitinami krūtimi. "Moterys jokiu būdu neturėtų būti atskirtos nuo savo kūdikių", - pabrėžė T. A. Ghebreyesusas.
Lietuvoje paskelbus karantiną, įvairūs iššūkiai kilo ne tik sveikatos priežiūros specialistams, bet ir pacientams bei šeimoms, besiruošiančioms kūdikio atėjimui. Iš karto po gimdymo motinos galėjo glausti naujagimį prie krūtinės ir žindyti, tačiau dabar ne vienai besilaukiančiai moteriai ar jau ant rankų sūpuojančiai savo kūdikį kyla klausimų.
Atsakymas į klausimą, ar galima žindyti susirgus COVID-19, yra taip. Žindymas ir motinos pienas suteikia apsaugą ir motinai, ir vaikui. Remiantis mokslo žiniomis, motinos pienas COVID-19 ligos atveju nelaikomas galimu infekcijos šaltiniu naujagimiui, panašiai kaip ir kitų oro lašeliniu būdu plintančių virusinių infekcijų atveju. PSO netgi rekomenduoja, kad motinos, susirgusios COVID-19, gimus naujagimiui, žindyti pradėtų nuo pirmosios naujagimio gyvenimo valandos. Nors aprašyti tik keli lengvos klinikinės eigos atvejai tarp kūdikių, sergančių COVID-19, tačiau gimdyvių, sergančių COVID-19, vaisiaus vandenyse, virkštelės kraujyje, jų naujagimių gerklės tepinėliuose bei motinos piene infekcijos sukėlėjo nerasta.
Kaip jau minėta, žindant motinos pienu infekcija nėra perduodama. Tačiau, kaip ir visos kitos oro lašeliniu būdu plintančios infekcijos, ji gali būti perduodama artimo kontakto metu. Todėl svarbu užtikrinti įprastas saugumo priemones. Artimo kontakto metu arba žindant, motina turi dėvėti apsauginę veido kaukę, nebučiuoti kūdikio, kruopščiai plauti rankas, ypač prieš maitinimą. Naujagimio lovytė turėtų būti dviejų metrų atstumu nuo motinos. Svarbu tinkamai vėdinti patalpas ir užtikrinti švarą namuose.
PSO rekomenduoja, nepaisant to, ar motinai, ar jos kūdikiui įtariamas ar patvirtintas COVID-19 virusas, jie nuo pat gimimo turėtų palaikyti oda prie odos kontaktą ir inicijuoti žindymą. Žindyti nerekomenduojama tik esant sunkiai motinos infekcijai. Jei motina karščiuoja, kosėja ar skrepliuoja, ji ir kūdikis turėtų būti atskirti tol, kol sulaukiama COVID-19 infekcijos patvirtinimo iš laboratorijos. Jei atsakymas teigiamas, mama ir kūdikis laikomi atskirai. Jei atsakymas neigiamas, kūdikis gali būti su motina. Sprendimas dėl mamos ir kūdikio atskyrimo priimamas individualiai, atsižvelgiant į mamos pageidavimą, ligoninės logistiką ir epidemiologinę situaciją šalyje. Jei vaikas laikinai atskiriamas nuo mamos, jį rekomenduojama maitinti nutrauktu motinos pienu. Nutrauktas pasterizuotas pienas nėra tinkamas.
What we know about the new COVID-19 variant
Žindymas po operacijų ir medikamentų vartojimo
Klausimas, ar galima žindyti, jeigu mamai bus atliekamas nuskausminimas, yra vienas iš dažniausiai užduodamų. Sukaupiama vis daugiau duomenų apie tai, kokie vaistai kokiais kiekiais patenka į mamos pieną. Mamos turėtų būti raginamos tęsti žindymą iš karto po operacijos. Dažnai rekomenduojama bent 24 valandas po operacijos nežindyti, pieną nutraukti ir jį išpilti, tačiau tokios praktikos yra nereikalingos, nes labai mažai ne opiatų pagrindu sukurtų nuskausminamųjų patenka į pieną.
Jeigu vartojami opiatų pagrindu sukurti nuskausminamieji arba benzodiazepinai ir kūdikiui yra mažiau kaip 6 savaitės (koreguoto amžiaus, jeigu kūdikis gimė neišnešiotas), tuomet reikėtų būti atsargesniems, stebėti kūdikio savijautą (ar netampa mieguistas), ypač jeigu mama yra mieguista. Opiatų pagrindu sukurtus nuskausminamuosius derėtų vartoti ribotai ir geriau rinktis kitus nuskausminimo būdus. Kodeino reikėtų vengti. Tuo tarpu iš vietinių leidžiamų nuskausminamųjų vaistų daugiausiai ištirti bupivakainas ir lidokainas, ir tyrimai rodo, kad naudojami vietiškai šie vaistai yra saugūs žindymo metu.
Rekomenduojamas trumpas buvimas ligoninėje, kad būtų išvengta paros ritmo pasikeitimų ir sunkumų derinant buvimą ligoninėje su kūdikio priežiūra. Jeigu operacija atliekama dienos chirurgijos centre, po jos rekomenduojama, kad su mama ir kūdikiu pirmąsias 24 valandas būtų slaugytoja. Jeigu naudojami paviršiniai nuskausminamieji - pleistrai, tepalai nuo skausmo, svarbu, kad jie būtų tepami ne ant krūties ir ne tose vietose, kuriose gali liestis kūdikis.
Mamos pieno savybės ir svarba
Motinos pienas yra nepakeičiamas ir pasižymi unikaliomis savybėmis. Jis užtikrina organizmo augimą ir apsaugą nuo infekcijų. Motinos piene yra per 400 maistingųjų medžiagų - baltymų, aminorūgščių, imunoglobulino, riebalų, rūgščių, lipidų, laktozės, mineralinių medžiagų, vitaminų, probiotikų. Žindymas padeda formuotis taisyklingam žandikaulio ir burnos raumenų susidarymui. Žindanti mama su vaiku praleidžia daugiau laiko, todėl stiprėja jų fizinis ir emocinis ryšys.
Žindančioms motinoms greičiau susitraukia gimda, joms kyla mažesnė kraujavimo rizika, organizmas greičiau atsistato po gimdymo, sparčiau susinormalizuoja hormonų pusiausvyra. Pieno tekėjimo pradžioje visada būna liesesnis, lengvesnės konsistencijos pienas. Tam, kad vaikelis atsigertų ir numalšintų troškulį, juk pradžioje jis negauna jokių papildomų skysčių. Todėl mamoms akcentuojama, kad žindytų vaikelį bent apie 20 minučių prie vienos krūties, kad vaikelis pradžioje numalšintų troškulį, o jau galinis pienukas atiteka riebesnis. Jo funkcija - pamaitinti vaikelį, suteikti sotumo jausmą, nuo jo priaugama svorio. Mamos pienas yra būtent toks, kokio jo reikia vaikeliui.
Iš neišnešiotukų mamų pienas vadinamas aukso vertės - jis tikrai gyvybiškai svarbus. Būna, kai dėl sveikatos sutrikimų mažyliai nuo mamos atskiriami, patenka į naujagimių skyrių, nes jiems reikalinga intensyvi pagalba. Ir čia dažnai būna, kad vaikelis fiziškai nepajėgia pienuko traukti, bet ir tai nereiškia, kad žindymui galas ir žindyti mamai nepavyks.
Žindymo sudėtingumo priežastys ir sprendimai
Žindymas visais laikais buvo toks pat - jis niekaip specifiškai nepakito iki šių dienų. Tai natūralus prigimtinis procesas. Iš žmogaus fiziologijos pusės, sudėtingumą gali lemti moters krūtis ir nepakankamai išreikštas spenelis, netinkama vaikelio maitinimo technika, žinių trūkumas. Kartais maitinimo problema būna susijusi su trumpu kūdikio liežuvio pasaitėliu, tada rekomenduojama pasikonsultuoti su specialistu. Nors dėl pasaitėlio nuomonių yra daug, pačios specialistės pastebi, kad kartais jis apsunkina žindymą, o kartais ne.
Vienas svarbus pastebėjimas - tik ką pagimdžiusių mamų savimi pasitikėjimo trūkumas. Tai gali būti pagrindinė priežastis. Mama ir vaikelis ilgai bus viena komanda ir esant norui žindyti tikrai gali bet kuri moteris. Jei mintyse ir širdyje kažkas užspausta, tai gali blokuoti pieno tekėjimo ir pieno atleidimo refleksą. Žindymas yra sąmoningas procesas, kuriam būtinas motinos apsisprendimas ir noras žindyti.
Pasiruošimas žindymui yra sąlyginis dalykas. Žinoma, būtina domėtis ir nėštumu apskritai, ir neišvengiamai paliesite žindymo temą. Teorinės žinios svarbios. Tačiau tikrai nereikalingas ypatingas pasiruošimas. Per nėštumą patariama apsispręsti, kaip mama pasirinks vaikelį maitinti, ar priimtinas bus žindymas. Yra labai jautrių moterų, kurioms žindymas sukelia neigiamus jausmus, moteris kankinasi. Todėl, jei įmanoma, reikia stengtis išvengti nuostatų. Pasikliauti savo kūnu ir bent pabandyti eiti tuo keliu. Net jei moteris yra apsisprendusi nežindyti, verta paprašyti mamos bent kartą pabandyti - prisidėti vaikelį žindymui, kad tas sprendimas būtų teisingai priimtas, pabandžius ir realiai suvokus, ką reiškia žindyti, ar tai jai priimtina, ar ne.
Pieno kiekio kitimo priežastys ir rūkymo poveikis
Mamos pienas be jokios priežasties tiesiog imti ir dingti negali, jeigu ji žindo reguliariai ir taisyklingai. Jei pieno mažėja - tam yra priežastys. Pavyzdžiui, gali būti, kad moteris nepasitiki savimi, patiria psichologinę įtampą - atsiranda įspūdis, kad pienelio trūksta, palaipsniui jo mažėja. Kitas momentas - netaisyklingai prie krūties pridėtas kūdikis. Jis žinda labai trumpai, neišžinda pieno, todėl jo ima mažėti, krūtis visada lieka perpildyta ir organizmui atrodo, kad pieno užtenka, jo gaminti nereikia. Organizmas labai protingas. Naktinio žindymo nebuvimas irgi labai svarbus faktorius.
Tik vaikelio žindymas skatina gamintis pienuką, reguliuoja jo kiekį. Iš vyresnės kartos moterų, mamų ir močiučių, girdėjome patarimus, ką reikėtų valgyti norint paskatinti pieno gamybą. Riešutai, chalva ir kakava buvo įtraukta į tą asortimentą - tai šiek tiek kelia šypseną. Produktų įvairovė tokios tiesioginės įtakos pieno gamybai neturi, ypač, kai kalba eina apie mamos pieno kiekį - trūkumą ar perteklių. Žinoma, svarbu skysčiai ir visavertė mityba - tai aktualu bet kuriam žmogui. Mama dėl savęs valgo, kad būtų stipri, turėtų energijos.
Dauguma moterų supranta rūkymo žalą ir bent jau nėštumo metu stengiasi nuo šio įpročio susilaikyti. Būtų idealu, jei prie rūkymo jos taip niekada ir negrįžtų. Tačiau, kaip žinia, rūkymas sukelia itin stiprų pripratimą, ir atsisakyti rūkymo reikia didelių valios pastangų. Jeigu gali nerūkyti, nerūkyk. O ką daryti, jei nerūkyti negali? Šiame rašinyje nebus kalbama apie taip vadinamą pasyvųjį rūkymą, tai yra apie žalą, patiriamą būnant prirūkytoje aplinkoje. Bent kiek atsakinga motina nepūs tabako dūmų savo kūdikiui į veidą.
Tačiau nikotinas, esantis rūkančios maitinančios motinos piene, trumpina kūdikio miego laiką. Tyrimai, atlikti JAV, parodė, kad nepaisant to, kad parūkiusios motinos pienas turi cigaretės skonį, tai neturėjo įtakos kūdikio suvartoto pieno kiekiui. Tačiau ryšys tarp rūkymo ir miego trukmės akivaizdus. Motinų, rūkiusių iki maitinimo, kūdikiai miegojo vidutiniškai 37% trumpiau. Tyrimo dieną, kai motinoms buvo leista rūkyti, kūdikiai miegojo vidutiniškai 53,4 minutės, tuo tarpu tyrimo dieną, kai motinos nerūkė, vidutinis miego laikas buvo 84,5 minutės.
Nikotinas mažina prolaktino, hormono, stimuliuojančio pieno atsiradimą, gamybą organizme. Rūkančių moterų pieno mažėja sparčiau. Moterys, kurios rūkė prieš, per ir po nėštumo, dvigubai dažniau nustoja maitinti kūdikį anksčiau, nei šis sulaukia 10 savaičių. Yra žinoma, kad bent pirmąsias 24 savaites maitinimas krūtimi yra nepaprastai svarbus kūdikio sveikatai. Didžiausia nikotino koncentracija motinos piene būna 30-60 minučių po surūkytos cigaretės. Tuo metu moters kraujuje ir piene yra didžiausia nikotino koncentracija, pienas turi cigaretės skonį. Nikotinas išsivalo per maždaug tris valandas. Todėl mažesnis blogis yra užsirūkyti iškart po maitinimo, negu prieš pat jį. Rūkykite lengvesnes cigaretes ir kiek įmanoma, mažinkite surūkomų cigarečių skaičių per dieną. Jei nekreipsime dėmesio į kitus neigiamus rūkymo aspektus, o tik į nikotino kiekį, mažiau kenkia keleto cigarečių surūkymas, negu priemonių nuo rūkymo, kurių sudėtyje yra nikotino naudojimas. Ypač tai pasakytina apie nikotino pleistrus, kurie aprūpina organizmą pastoviu nikotino kiekiu.
Žindymo nauda ir pasirinkimo laisvė
Gintarė Olberkienė ir Daina Skirmantienė, Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikos specialistės, teigia, kad žindymas - pirmas bendras, intymus ir labai svarbus mamos ir vaikelio patyrimas. Visgi, kiekviena mama renkasi vaikelio maitinimo formą ir pati žino, kas geriausia jai ir jos mažyliui. Jų tikslas - padėti kiekvienai moteriai mokantis žindymo meno, o nusprendusioms pačioms nežindyti, medikės pasakoja apie galimas kūno reakcijas, pataria, kaip elgtis, kad naujagimiui būtų užtikrinta pilnavertė mityba. „Stengiamės, kad mamos išvažiuotų iš ligoninės drąsesnės, pasitikinčios savimi ir savo kūnu. Norime, kad neliktų baimių nepriklausomai nuo to, kokį vaikelio maitinimo kelią pasirinks mama“, - mintimis dalijasi Gintarė ir Daina.
Skausmą žindymo metu dažniausiai lemia neteisingas kūdikio pridėjimas prie krūties. Tarkime, jeigu vaikelis paėmęs tik patį spenelio galiuką, jis su savo dantenomis užgauna ir taip jautrią spenelio odelę. Žinoma, reikia suvokti, kad organizmas turi apsiprasti su tuo, kas vyksta kūne. Jautrumas - natūrali organizmo reakcija į naują patirtį. Diskomfortas yra praeinantis, vaikas randa savo techniką, kaip paimti pienuką ir jam, ir mamai patogiausiu būdu. Yra ir padedančių priemonių - kompresai, tepaliukai, oro vonios, gaubteliai. Žindymo metu mama skausmo jausti neturi. Nebent pačioje žindymo pradžioje, iki minutės laiko, jei krūtis jautresnė ir moters kūnas, apskritai, mokosi prie naujos patirties. Lengvas diskomforto jausmas gali kilti vos pradėjus žindyti, kol vaikelis pilnai ir patogiai pasiima krūtį - jo liežuvėlis banguoja, kol spenelis patenka beveik iki gomurio galo.
Pagrindinis būdas išvengti pieno sąstovio - reguliarus vaikelio maitinimas. Vaikelis labai gerai reguliuoja pieno kiekį. Jam apetitas auga ir pieno kiekis mamos organizme didėja - toks mamos pieno gaminimosi principas. Save stebėti būtina. Įtarus pieno stazę, galima labai švelniai glostyti krūtį, pamasažuoti nuo pažeistos vietos, čiuopiamo guzelio link spenelio, išmėginti skirtingas žindymo padėtis, kad geriau tekėtų iš įvairių segmentų. Svarbus reguliarus žindymas ir naktimis. Nuo vidurnakčio iki 6 valandos ryto reikėtų dar bent kelis kartus pamaitinti vaikelį, ypač pirmomis savaitėmis, kol organizmas pripras, suvoks, kas ir kaip su juo vyksta, nes jis yra po natūralaus, bet vis dėlto sukrėtimo.
Nebūsite nei geresnė, nei blogesnė mama pasirinkusi maitinti vaikelį natūraliai ar ne - jūs vis tiek būsite pati geriausia mama savo vaikui. Specialistės yra tam, kad kiekvienai mamai pristatytų žindymo naudą ir maksimaliai padėtų toms mamoms, kurios pačios labai nori žindyti, taip pat konsultuoja mamas, kurios pasirenka kitą maitinimo kelią. Žindymo dėka stiprėja motinos ir kūdikio ryšys, prieraišumas vienas kitam. Tačiau specialistės nėra tam, kad primestų savo nuomonę.
Pastebima kylanti diskusija tarp moterų, o kartais mamos ir viduje labai išgyvena, kad štai „aš nežindau ir gal atrodys, kad myliu vaiką mažiau“. Taip mąstyti klaidinga. Jeigu mama nenori žindyti, ar daro tai per prievartą, tai tikrai žindymas to natūralaus, nuoširdaus ir tikro artumo nesukurs. Mamos pienas - nuostabus maisto, energijos, imuniteto šaltinis vaikui, bet nežindanti mama nėra niekuo prastesnė už žindančią. Ir savo praktikoje specialistės mato daug pavyzdžių, domisi priežastimis, dėl kurių mamos visgi nesiryžta žindyti. Priežastys yra pačios įvairiausios, dažnai susijusios su trauminėmis patirtimis ir kitais sudėtingais aspektais. Mama neturi būti verčiama.
tags: #kurios #infekcijos #atveju #negalima #zindyti