Skaitmeninė mįslių kartoteka yra neatsiejama lietuvių tautosakos elektroninių išteklių dalis, sudaranti bendrą su liaudiškųjų tikėjimų ir pokario partizanų dainų kartotekomis Tautosakos skaitmeninių kartotekų posistemę. Šiandieninės skaitmeninės kartotekos kūrimas ir plėtra yra grindžiamas ilgametės tradicijos ir modernių technologijų sinteze, siekiant išsaugoti ir padaryti prieinamą turtingą lietuvių mįslių lobyną.
Mįslių Kartotekos Genezė: Nuo Akademiko Saukos Idėjos Iki Kortelių Sistemos
Mįslių skaitmeninė kartoteka savo ištakas siekia maždaug prieš trisdešimt metų, kuomet akademikas prof. habil. dr. Leonardas Sauka sumanė ir pradėjo kurti kortelinę lietuvių mįslių sisteminę kartoteką. Jo vadovaujami studentai iš Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto (toliau - LLTI) Lietuvių tautosakos archyvo rankraščių išrašė mįsles į korteles. Šios kortelės, pagal įminimus (atsakymus), buvo suskirstytos abėcėlės tvarka. Tačiau šis pirminis skirstymas turėjo savų trūkumų: tarmiški, sinonimiški atsakymai arba vienodi tekstai, bet skirtingus atsakymus turinčios mįslės atsidurdavo skirtingose kartotekos vietose, nebuvo tinkamai susietos. Dažnai pasitaikydavo, jog į tą patį užminimą pateikiami keli skirtingi įminimai, ir visi jie laikomi teisingais. Kaip pavyzdys, mįslės užminimas "Įkiši - marma, ištrauki - varva" turi tokius įminimus: svirtis, kibiras, rūbas, samtis, sruoga, skalbti, sviestą mušti, šulinys, vanduo.
Kurį laiką kartoteką tvarkė Gintaras Plytnikas. Vėliau, gana ilgą laiką, mįslės nebuvo sisteminamos arba sisteminamos tik kartkartėmis. Nuo 1997 m. pabaigos, su trejų metų pertrauka, kartoteką tvarko Aelita Kensminienė. Ilgainiui nuosekliau sisteminamos buvo tik vadinamosios objektų, arba tikrosios, mįslės. 2006 m. buvo susistemintos objektų ir tikrosios minklės. Nors kartoteka dar nėra visiškai užbaigta, jos kūrimas tęsiamas, siekiant apimti visą turimą medžiagą.
Mįslių Žanro Įvairovė ir Skaitmeninės Kartotekos Struktūra
Mįslių užminimai ir ypač įminimai yra labai skirtingos apimties ir struktūros, todėl sisteminant mįslių žanras skirstomas į žanro skyrius. Kai kurių tekstų požymiai peržengia skyrių ribas, rodydami žanro lankstumą ir tarpusavio sąveiką. Mįslių žanrą sudaro tokie skyriai: objektų mįslės, mįslės apie konkretų atsitikimą, mįslės apie raides, garsus ir žodžius, objektų minklės, tikrosios minklės, anekdotinės minklės, galvosūkiai. Didžiąją lietuvių mįslių masyvo, o taip pat ir Skaitmeninės kartotekos dalį sudaro objektų mįslės. Žymiai mažiau turime objektų ir tikrųjų minklių, ir visai nedaug kitų šio žanro skyrių tautosakos vienetų.
Elektroninės Duomenų Bazės Kūrimas: Nuo Projekto Iki Vartotojo Prieigos
Kitas naujosios skaitmeninės kartotekos pagrindas - anksčiau sukurta mįslių duomenų bazė. Tai 2006-2011 metais LLTI vykdytas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) remtas projektas "Elektroninės LLTI sukauptų lietuvių mįslių duomenų bazės kūrimas pagal Valstybinės kalbos norminimo, vartojimo, ugdymo ir sklaidos 2006-2015 m. programą". Projektui vadovavo, kūrė bazės struktūros principus, atrinkinėjo ir klasifikavo mįsles, įvesdavo tipų ir versijų pavadinimus į duomenų bazę Aelita Kensminienė. Duomenų bazę sukūrė ir jos veikimą užtikrino IT specialistas Arūnas Ciesiūnas. Mįslių duomenis į bazę įvedinėjo rinkėjos, kurios per tuos šešerius metus ne kartą keitėsi.
Senoji duomenų bazė buvo sukurta atvirojo kodo MySQL pagrindu, duomenų manipuliavimui sąsaja sukurta taip pat atvirojo kodo skriptų kalba - PHP. Visi tekstai priklausė tam tikrai hierarchinei žanro klasifikacijos ir tipologinei sistemai - tarsi „tipų tinkleliui". Šią sistemą sudarė žanro skyriai, tipai su versijomis ir atsakymai - visa tai buvo pagrindiniai paieškos parametrai. Pagalbiniai parametrai - informacinio vieneto šaltinis, bet koks žodis mįslės tekste, pateikėjas, užrašytojas ir kt. Šio projekto metu per šešerius metus į informacinę sistemą suvesta didžioji dalis (80 125 - ~80 proc.) lietuvių mįslių masyvo. Buvo užtikrintos rankraščiuose saugomų mįslių ir fiziškai netvariõs, kortelėse bei dėžutėse egzistuojančios, pradėtos kurti tipų sistemos apsaugos sąlygos - sukurta elektroninė mįslių tipų rodyklė.
Projekto finansavimas buvo labai kuklus, o darbo tempas milžiniškas, tad tik labai mažas iš kortelių (kurios yra išrašai iš rinkinių) įvedamos informacijos kiekis buvo tikrinamas pagal originalus, atsisakyta papildomos mokslinės analizės. Vis dėlto bazės pagrindas sukurtas, į ją įvesta 76000 objektų mįslių (likusius 4000 sudarė kiti žanro skyriai).
Tolesnė Plėtra: Lietuvos Mokslo Tarybos Projektas ir Vartotojų Prieiga
Džiugu, kad šie darbai buvo pratęsti Lietuvos mokslo tarybos (LMT) 2012-2014 m. vykdomame projekte "IRT sprendimų bei turinio, padedančių išsaugoti lietuvių kalbą viešojoje erdvėje, kūrimas bei galimybių jais naudotis sudarymas". Šio projekto vadovė LLTI dr. Daiva Vaitkevičienė, programinius sprendimus kūrė UAB „Atvirasis kodas", mįslių kartotekos grupei vadovavo dr. Aelita Kensminienė. Projekto metu buvo perkelti mįslių duomenys iš senosios duomenų bazės, kartu išplėsta jos struktūra. Sukurti reliaciniai ryšiai tarp atskirų duomenų bazių dalių, verifikuoti esami klasifikatoriai, įvesti papildomi mokslinės analizės įrankiai. Mįslių įrašai papildyti informacija iš Lietuvių tautosakos rankraštyno bei tipologiniais žymenimis, patikslinta įrašų tekstų transkripcija ir metaduomenų informacijos kokybė. Bazės prototipas susietas su universalesne informacine sistema, sukurta vartotojo prieiga.
Skaitmeninė Mįslių Kartoteka Šiandien: Prieinama ir Sisteminė
Vartotojui prieinama Skaitmeninė mįslių kartoteka - tai 60 000 mįslių duomenų bazė, apimanti visus išskirtus tipus ir jų versijas. Ji atspindi daugelį dešimtmečių LLTI kaupto mįslių masyvo sudėtį, turtingumą ir įvairovę (kol kas tik mįslių medžiaga iš LLTI saugomų Lietuvių mokslo draugijos ir Lietuvių tautosakos rankraštyno rinkinių). Vienoje vietoje pateikiama laisvai prieinama susisteminta didžioji dalis lietuvių objektų mįslių masyvo. Skaitmeninė kartoteka atspindi kortelinės kartotekos tipologinę sistemą.
Tipų ir Versijų Sistema: Mįslių Klasifikavimo Principai
Tipas yra mįslių grupė, sudaryta iš vienos ar keleto panašių versijų. Versija yra mįslių grupė, kurią sudaro analogiškos ar labai panašios sintaksinės struktūros ir iš tos pačios reikšmės leksikos sudaryti užminimų tekstai. Kiekviena versija priklauso kokiam nors tipui. A1 versija yra daugiausia vienodų ar panašių mįslių turinti versija ir dažniausiai sutampa su tipo pavadinimu. Tas pats tipas ir versija jungia panašius užminimus turinčias mįsles, kurios gali turėti labai skirtingus atsakymus. Mįslių tipai gali būti panašūs meniniu vaizdu ar susiję per kontaminuotas versijas. Kai panašumas labai artimas, stengiamasi tokias mįsles jungti į vieną tipą, tačiau kartais tai neįmanoma dėl to, kad vaizdas gali būti labai išplėtotas, panašus skirtingais fragmentais, o sujungus visas panašių vaizdų versijas į vieną tipą, šis taptų itin didelis, išplaukusiomis ribomis.
Pagrindiniai skaitmeninės Mįslių kartotekos elementai yra objektas su jo fiksacija. Jie susieti su aukštesniais hierarchiniais lygmenimis - versijomis, o per jas - su tipais. Objektas apibrėžiamas kaip tam tikro folkloro vieneto apibendrinta informacija ir užima aukštesnį hierarchinį lygmenį nei fiksacija. Apskritai objektas gali turėti keletą fiksacijų (bet mįslių atveju vienas objektas turi vieną fiksaciją, bent kol kas). Kiekvienas mįslės objektas priklauso kokiai nors tipo versijai. Prie kiekvienos versijos yra komanda rodyti objektus, kurią spustelėjus išskleidžiamas tai versijai priskirtų objektų sąrašas. Fiksacija apibrėžiama kaip konkretus folkloro vieneto, galinčio turėti ne vieną versiją, užrašymas, pvz., teksto originalas, redaguota / adaptuota versija ir kt. Ši sudėtinga, tačiau logiška sistema leidžia efektyviai klasifikuoti, ieškoti ir analizuoti lietuvių mįslių lobyną.