Kanapių poveikis vaisingumui: mitai, tiesa ir moksliniai tyrimai

Vaisingumas - pagrindinis reprodukcinės sveikatos elementas, kuriam įtakos turi daugybė veiksnių, ne tik biologinių, bet ir aplinkos veiksnių. Tačiau biologiniai veiksniai, pavyzdžiui, amžius, atlieka svarbiausią vaidmenį. Moterų vaisingumas pasiekia maksimumą jaunystėje ir palaipsniui mažėja, ypač po 35 metų. Gyvenimo būdas taip pat yra labai svarbus vaisingumui. Tokie veiksniai kaip netinkama mityba, fizinio aktyvumo stoka, stresas ir toksinių medžiagų poveikis gali turėti neigiamos įtakos vaisingumui. Pavyzdžiui, moterų nutukimas gali sukelti hormonų pusiausvyros sutrikimus ir ovuliacijos sunkumus, o vyrų per didelis alkoholio kiekis ar rūkymas gali neigiamai paveikti spermos kokybę. Stresas gali paveikti hormonų pusiausvyrą ir sumažinti sėkmingo nėštumo galimybę. Miego kokybė ir bendra sveikatos būklė taip pat turi įtakos abiejų lyčių vaisingumui.

Daug žmonių domisi, ar kanapių vartojimas turi įtakos vaisingumui ir bendram vyrų bei moterų reprodukciniam pajėgumui. Yra atlikta daug tyrimų apie tai, kokį poveikį ilgalaikis kanapių vartojimas gali turėti sėkmingo nėštumo galimybei ir vyro bei moters reprodukcinei sveikatai. Nustatyta, kad anksčiau vartotos kanapių medžiagos ir produktai gali turėti įtakos spermos gamybai.

Kanapių poveikis vyrų vaisingumui

2022 m. Oregono sveikatos ir mokslo universiteto mokslininkų atliktas tyrimas patvirtino, kad lėtinis kanapių vartojimas gali smarkiai paveikti vyrų vaisingumą ir reprodukcinį pajėgumą. Tačiau jis taip pat parodė, kad šie neigiami pokyčiai gali būti ne nuolatiniai. Kai kurie tyrimai rodo, kad kanapių vartojimas gali turėti įtakos spermos judrumui ir spermatozoidų dažnumui, o tai gali turėti įtakos vaisingumui.

Naujesni tyrimai atskleidė dar labiau nerimą keliančius rezultatus. Reguliariai kanapes rūkančių vyrų spermoje galima aptikti su autizmu siejamų genų mutacijų. Mokslininkai teigia, kad dėl to reikia skubiai imtis veiksmų. Ne vienas ankstesnis tyrimas parodė, kad reguliarus marihuanos vartojimas gali pakenkti spermos kokybei. Tačiau iki šiol buvo kalbama tik apie trumpalaikį poveikį vaisingumui, kuris nėra nei stiprus, nei negrįžtamas. Dabar mokslininkai skelbia kur kas daugiau nerimo keliančius rezultatus - reguliariai marihuaną vartojančių vyrų spermoje aptinkamos DLGAP2 geno mutacijos. Dar gruodį paskelbti vieno tyrimo rezultatai, kuriuose buvo skelbiama, kad kanapių veikliosios medžiagos galimai keičia genus spermatozoiduose. Dabar mokslininkai išplėtė šį tyrimą, susifokusuodami į specifinius genus ir galimą jų poveikį vaikui. Tam buvo pasitelktos žiurkės bei 24 savanoriai. Tyrimo metu išryškėjo DLGAP2 geno mutacijos. DLGAP2 genas yra reikalingas neuronų signalų perdavimui smegenyse. Kiti tyrimai šį geną sieja su autizmu, šizofrenija, potrauminio streso sindromu ir kitais psichinės sveikatos sutrikimais. Mokslininkai pastebėjo, kad vyrui reguliariai vartojant marihuaną, jo spermoje įvyksta DLGAP2 geno hipometilacija. Šios mutacijos buvo pastebėtos tik tų savanorių spermoje, kurie vartoja marihuaną - kanapių nevartojančių vyrų spermoje jų nebuvo. Taigi, mokslininkai nusprendė patyrinėti tetrahidrokanabinolio (THC), svaiginamojo kanapių poveikio, poveikį žiurkių modeliuose. Keliems žiurkių patinams buvo skirtos THC dozės, o vėliau buvo tiriami jų vaikai. Žiurkių jauniklių smegenyse taip pat pastebėti su DLGAP2 geno mutacijomis siejami pokyčiai. Taigi, dabar mokslininkai žino, kad marihuanos vartotojų sperma yra pakitusi, o tos mutacijos, kurios yra siejamos su autizmu, gali būti perduodamos vaikams.

Prof. Herbertas Schuelis (Herbertas Šiulis) mano, kad kanapių rūkymas gali sukelti kanabinoidų perteklių, kuris sutrikdo tam tikras chemines reakcijas ir neleidžia pastoti. H. Schuelis aptiko tris chemines reakcijas, kurias laboratorijos sąlygomis veikė natūralioji kanapių veiklioji medžiaga anandamidas. Jis nustatė, kad kanapių aktyvūs komponentai kažką daro spermai ir ji pasidaro nevaisinga. Nors tiksliai nežinoma, kas keičia spermos funkciją, manoma, kad THC gali sukelti nesavalaikį spermatozoidų aktyvumą tiesiogiai juos stimuliuodamas arba išjungdamas natūralius slopinimo mechanizmus. Kokia bebūtų priežastis, spermatozoidai pradeda judėti per anksti ir per greitai. Šis neįprastas judėjimas pastebėtas ir kitų tyrimų dėl nevaisingumo metu.

Ankstesni tyrimai parodė, kad žmogaus spermatozoiduose yra kanabinoidų receptorių ir kad natūralus kanabinoidas anandamidas, kuris aktyvuoja receptorius smegenyse ir kituose organuose, taip pat veikia ir spermatozoiduose. Tai buvo svarbu natūralių kanabinoidų gamybai. Tolimesni tyrimai andrologijos laboratorijoje nustatė, jog žmogaus spermą paveikus dideliu THC kiekiu atsiranda neįprasti pokyčiai spermatozoido baltyminėje kepurėlėje, vadinamoje akrosoma. Kai mokslininkai išbandė sintetinį anandamido pakaitalą su žmogaus sperma, paprastai energingas spermatozoidų judėjimas pakito ir jie prieš apvaisinimą blogiau prisitvirtino prie kiaušialąstės.

Dabartiniame tyrime, naudoti iš 22 kanapes rūkančių vyrų paimti spermos pavyzdžiai. Savanorių vidutinis rūkymo „stažas“ buvo 5,1 metų, 14 kartų per savaitę. Kontroliniai pavyzdžiai buvo paimti iš 59 vaisingų vyrų, kurie jau buvo apvaisinę moteris. Buvo skaičiuojama spermos masė, spermatozoidų kiekis spermos tūrio vienete, bendras spermatozoidų kiekis, judančių spermatozoidų kiekis procentais, jų greitis ir forma. Taip pat spermatozoidai buvo tiriami dėl svarbios funkcijos - hiperaktyvumo (HA). Tai specifiškai reguliuojamas procesas, kai spermatozoidai, prisiartinę prie kiaušialąstės ima labai energingai judėti. Mokslininkai vertino spermatozoidų HA ir greitį spermoje bei po plovimo ir inkubacijos, pašalinus negyvus spermatozoidus. Tyrimų rezultatai parodė, jog kanapes rūkančių vyrų spermos tūris ir bendras spermatozoidų kiekis buvo žymiai mažesnis nei nerūkančių vyrų. Taip pat ryškiai skyrėsi HA ir greitis, tiek prieš, tiek po plovimo. Kanapes rūkančių vyrų spermatozoidai per anksti judėjo greitai. Viskas vyko ne pagal laiką. Šie spermatozoidai „perdega“ dar nepasiekę kiaušialąstės, ir nesugeba jos apvaisinti.

Į klausimą, ar nustojus rūkyti kanapes vaisingumas grįžta, tyrimų autoriai negali tiksliai atsakyti, nes ši sritis dar pakankamai neištirta. THC susikaupia riebaluose ir ten gali būti ilgą laiką, taigi grįžimo procesas gali būti pakankamai ilgas. Negalima teigti, kad viskas bus kaip anksčiau. Poroms, besistengiančioms susilaukti vaikų, primygtinai rekomenduojama nerūkyti kanapių. Tai svarbu ne tik vyrams, bet ir moterims.

Kanapių poveikis moterų vaisingumui

Moterims kyla klausimas, ar kanapių vartojimas gali turėti įtakos ovuliacijai ir menstruacijų ciklui. Kai kurie tyrimai rodo, kad kai kurioms moterims kanapių vartojimas gali trukdyti ciklo reguliarumui ir ovuliacijai. Tai gali turėti įtakos vaisingumui ir nėštumo galimybei. Negalima pamiršti kanabinoido CBD (kanabidiolio), susijusio su menstruacijų ciklu.

Bostono universiteto mokslininkų atliktas tyrimas atskleidė, kad tarp marihuanos vartojimo ir reprodukcinių problemų gali būti nerimą keliantis ryšys. Tyrimo metu buvo stebimos 1535 poros, kurios bandė susilaukti vaiko, ir rezultatai kelia nerimą. Pagrindinė šių persileidimų priežastis tikriausiai buvo spermos degeneracija, kurią sukėlė kanapių rūkymas. Nors pažeistas spermatozoidas gali apvaisinti kiaušialąstę, tačiau jo defektinės savybės vėliau neleidžia vaisiui tinkamai vystytis, todėl įvyksta persileidimas.

Svarbu pažymėti, kad kanapių ir vaisingumo tyrimai dar nėra baigti, o esami tyrimai turi apribojimų ir trūkumų. Mokslininkai pabrėžia, kad šie tyrimai nenustatė kanapių vartojimo ir autizmo ryšio. Tiesiog buvo įrodyta, kad yra priežasčių manyti, kad toks ryšys egzistuoja, bet tam reikės dar ne vieno tyrimo, kad tai būtų galima galutinai patvirtinti. Mokslininkai teigia, kad tokie tyrimai turėtų būti skubūs, nes daugybė žmonių vartoja, daug kur legalias kanapes, neįvertindami galimo neigiamo poveikio spermos kokybei ar pradedamiems vaikams. Svarbu pabrėžti, kad šiame tyrime analizuoti tik 24 vyrų spermos pavyzdžiai (12 jų buvo aktyvūs marihuanos naudotojai, 12 kanapių nevartojo). To tiesiog nepakanka aiškioms išvadoms daryti, nes tyrimo subjektų skaičius yra per mažas, kad būtų galima atskirti kitus faktorius, tokius kaip mityba, amžius, sveikatos istorija.

Susan Murphy, vyriausioji tyrimo autorė, pakomentavo rezultatus: „Turint omenyje, kaip plačiai marihuana naudojama JAV ir kiek daug naujų valstijų legalizuoja jos naudojimą, mums reikia daugiau tyrimų, kad išsiaiškintume šių narkotikų poveikį žmonėms ir jų palikuonims. Nuomonė, kad marihuana nekenkia, yra labai dažna, bet mums reikia tyrimų, kad įsitikintume, ar tai tiesa“.

Nevaisingumas Lietuvoje ir jo priežastys

Manoma, kad nevaisingumas Lietuvoje šiuo metu paliečia 10-15 proc. šeimų. Tačiau dažnai vis dar vengiama atvirai apie tai kalbėtis, todėl nevaisingumą gaubia daugybė mitų. Remiantis pasauline statistika, moterų nevaisingumas siekia 30-40 procentų, vyrų nevaisingumas - 30 procentų, dar 20 procentų sudaro abiejų partnerių nevaisingumas, o likę 10-20 procentų yra neaiškios kilmės nevaisingumas.

Nevaisinga pora pradedama tirti bei gydyti, jeigu, nevartodama jokių apsisaugojimo nuo nėštumo priemonių, moteris negali pastoti per vienerius metus. Abiejų partnerių tyrimas pradedamas vienu metu.

Vyrų nevaisingumo priežastys sudaro apie 30 proc. bendrų nevaisingumo priežasčių ir yra susijusios su spermos kiekio ir kokybės pakitimais. Daugeliu atvejų galima taikyti gydymą, kuris pagerina spermos kokybę. Spermos kokybė gali būti netinkama apvaisinimui dėl nenusileidusių sėklidžių, nevykstančios spermatozoidų gamybos sėklidėse, kai kurių anksčiau persirgtų infekcinių ligų, sėklidžių vėžio ir kitų priežasčių. Viena nevaisingumą skatinančių priežasčių - ankstyvas lytinis gyvenimas ir dažnai keičiami lytiniai partneriai. Tuomet moteris gali užsikrėsti ŽPV (žmogaus papilomos virusu) ir lytinėmis infekcijomis. Kita priežastis - hormonų apykaitos sutrikimai. Jie gali būti įgimti ir įgyti. Dažniausias hormonų sukeltas sutrikimas moterims - lėtinės anovuliacijos sindromas (įgimtas policistinių kiaušidžių sindromas). Vyrų nevaisingumo priežastys dažniausiai susijusios su įgimtais arba įgytais spermos pokyčiais. Dažnas įgimtas sutrikimas - nenusileidusios sėklidės. Kitas nevaisingumo priežastis dažniausiai sukelia infekcijos arba lytinių organų traumos. Persirgus tiek lytiniu, tiek nelytiniu būdu plintančia infekcija (inkstų, šlapimo pūslės, prostatos uždegimu), sutrinka spermos gamyba. Svarbi ir vyro darbo bei gyvenamoji aplinka - ar joje nėra radiacijos, chemikalų.

Moterų nevaisingumo priežastys dažniausiai yra susijusios su ovuliacijos sutrikimais bei kiaušintakių patologija. Sunkumų pastoti kelia ir moters amžius. Moters tyrimas pradedamas nuo išsamios anamnezės surinkimo, apžiūros, echoskopinio ištyrimo. Histeroskopija ir laparoskopija - tai minimaliai invazyvios endoskopinės-ginekologinės operacijos. Jos daromos tiek diagnostiniais, tiek gydymo tikslais. Dažnai užtenka tik minimalios chirurginės korekcijos ir moteris gali sėkmingai pastoti. Dabar ginekologinės-endoskopinės operacijos atliekamos ypač tausojančiais metodais ir instrumentais. Pvz., histeroskopijos atliekamos plonais instrumentais; laparoskopinės operacijos dėl endometriozės atliekamos taip, kad būtų maksimaliai išsaugota kiaušidžių funkcija. Moters menstruacinis ciklas vidutiniškai trunka 28 dienas. Pirmąją dieną galima apibrėžti kaip „pilno srauto“ menstruacijų dieną. Reguliarūs, nuspėjamieji mėnesinių ciklo periodai, kurie dažniausiai trunka nuo 24 iki 32 dienų, atspindi ir pačią ovuliaciją. Moteris, kuri turi nereguliarius ciklus, dažniausiai neovuliuoja. Sutrikusi kiaušidžių veikla gali būti diagnozuojama pagal tam tikrus simptomus, kuriuos nustato gydytojas. Funkcinė hipotalaminė amenorėja (FHA) atsiranda dėl per didelės veiklos, streso ar per mažo kūno svorio. Netinkamas hipofizės liaukos funkcionavimas. Būtent ji smegenyse gamina hormonus, kurie išlaiko normalų kiaušidžių funkcionavimą. Pagal apibrėžimą, moterys, išgyvenančios menopauzę, nepatiria ciklų visus metus.

Gyvenimo būdas taip pat yra labai svarbus vaisingumui. Tokie veiksniai kaip netinkama mityba, fizinio aktyvumo stoka, stresas ir toksinių medžiagų poveikis gali turėti neigiamos įtakos vaisingumui. Pavyzdžiui, moterų nutukimas gali sukelti hormonų pusiausvyros sutrikimus ir ovuliacijos sunkumus. Stresas gali paveikti hormonų pusiausvyrą ir sumažinti sėkmingo nėštumo galimybę.

Nevaisingumo gydymo būdai

Tais atvejais, kai minėtas gydymas yra neveiksmingas, taikomi pagalbiniai apvaisinimo būdai. Pagal tai, kur įvyksta apvaisinimas - kiaušialąstės ir spermijo susijungimas - šie būdai skiriami į dvi grupes. Tai apvaisinimas moters kūne, arba kitaip vadinama intrauterininė inseminacija (IUI), ir apvaisinimas ne moters kūne, t. y. mėgintuvėlyje (IVF).

Intrauterininė inseminacija atliekama natūraliame cikle ovuliacijos metu arba stimuliuojant vaistais, kuomet specialiai paruošta vyro sperma plonu kateteriu sušvirkščiama į gimdą. Po šio apvaisinimo 10-15 proc. moterų pavyksta pastoti. Procedūrą rekomenduojama kartoti 4-6 ciklus. Naudojant intrauterininę inseminaciją, nereikia chirurginės invazijos ir nejautros.

Pagalbinis apvaisinimas mėgintuvėlyje (ne moters kūne) yra metodas, kai iš moters kūno po stimuliacijos vaistais surinktos kiaušialąstės yra sujungiamos su išgrynintais laboratorijoje vyro spermatozoidais. Priklausomai nuo spermos kokybės, taikomi įvairūs gydymo būdai. Jei spermos kokybė vidutinė, tuomet dažniausiai naudojama intrauterininės inseminacijos procedūra (IUI). Prastos spermos kokybės atveju atliekamas apvaisinimas mėgintuvėlyje (IVF). Jei spermos kokybė labai prasta, taikoma mikroinseminacija arba spermijo injekcija į kiaušialąstės citoplazmą (ICSI).

Apie 90 % porų, besikreipiančių dėl nevaisingumo, nereikia pagalbinio apvaisinimo. Nustačius spermos pokyčius, skiriama įvairių papildų.

Moterys, kurioms nepavyksta pastoti, labai dažnai yra nukreipiamos endokrinologo konsultacijai, norint surasti nevaisingumo problemos sprendimą.

Mitai apie nevaisingumą ir pagalbinį apvaisinimą

• Mitas: Nevaisingumą sukelia kontraceptikų vartojimas.
  • Tiesa: Tai yra vienas iš labiausiai paplitusių mitų. Nors kontraceptikų vartojimas per pastaruosius kelis metus sumažėjo beveik ketvirčiu, nevaisingumas kiekvienais metais nenumaldomai auga. Atlikti tyrimai, kurių metu buvo tirtos populiacinės moterų grupės, ilgą laiką vartojusios įvairius kontraceptikus ir niekada nevartojausių.
• Mitas: Pagalbinio apvaisinimo procedūros turi neigiamą poveikį moters sveikatai.
  • Tiesa: Tai vėlgi yra mitas, nes nei vartojami vaistai, nei apvaisinimo procedūros neturi ilgalaikio žalingo poveikio moterų sveikatai. Tačiau priežastis, sukėlusi nevaisingumą, gali būti susijusi su tam tikrų ligų rizika. Pavyzdžiui, moterys, kurios yra nevaisingos dėl tam tikrų hormoninių sutrikimų, turi padidintą riziką sirgti kiaušidžių, gimdos gleivinės ar krūtų vėžiu.
• Mitas: Ilgai laukti, kol pastosi, nebaisu, nes žiniasklaidoje rašoma apie moteris, kurios susilaukė vaikų sulaukusios 50 metų.
  • Tiesa: Iš tiesų vaisingumas yra absoliučiai susijęs su moters amžiumi. Tikimybė pastoti po vaisingumo procedūrų moterims iki 35 metų amžiaus yra iki 50 procentų, tuo tarpu moterims virš 40 metų - jau tik 18 procentų, o vyresnėms nei 43 metų moterims - tik 5-6 procentai. Taigi, ilgai laukti tikrai nevertėtų.
• Mitas: Atliekant pagalbinio apvaisinimo procedūrą iš pirmo karto pastoti nepavyks - reikia bent dviejų ar kelių procedūrų.
  • Tiesa: Tikrai taip. Suminis rezultatas atlikus kelias procedūras yra didesnis, nei rezultatas po pirmos procedūros. JAV buvo tirta apie 250 tūkstančių moterų grupė, kurios per 5 metus atliko analogišką kiekį pagalbinio apvaisinimo procedūrų. Moterų iki 30 metų amžiaus grupėje suminis pastojimo rezultatas buvo 78 procentai, tuo tarpu, kaip minėta, toje pačioje amžiaus grupėje tikimybė pastoti po 1 procedūros siekia 50 procentų.
• Mitas: Po pagalbinio apvaisinimo gimę vaikai irgi bus nevaisingi ir jiems reikės taikyti tas pačias procedūras.
  • Tiesa: Realybė paneigia ir šį mitą. Nevaisingumas nėra paveldimas. Jei jūsų mama sunkiai pastojo, visiškai nereiškia, kad taip bus ir jums. Didelės apsigimimų rizikos nėra. Tiesa, po tam tikrų labai sudėtingų procedūrų, pavyzdžiui, intracitoplazminės spermatozoido injekcijos („ICSI“), esant labai žymiems vyro spermos pakitimams, smulkiųjų anomalijų ar tam tikrų organų sklaidos trūkumų gali būti 1-2 procentais daugiau. Daugiausia tai yra inkstų, šlapimo takų, lytinės sistemos organų ir širdies bei kraujagyslių pakitimai, bet tai, kaip minėta, tėra mažosios anomalijos.

Rekomendacijos ir prevencija

Remiantis dabartiniais moksliniais tyrimais, norint išsaugoti vaisingumą ir užtikrinti reprodukcinę sveikatą, rekomenduojama:

• Vengti kanapių ir kitų psichotropinių medžiagų vartojimo, ypač bandant pastoti.
• Suderinti mitybą, fizinį aktyvumą ir stengtis mažinti stresą.
• Laiku kreiptis į specialistus, jei kyla sunkumų pastoti.

Svarbu suprasti, kad nevaisingumas nėra tabu tema ir reikalauja dėmesio bei profesionalios pagalbos.

Vilnius, S. Žukausko g.Kaunas, Miško g.Vilnius, S. Žukausko g.Vilnius, S. Žukausko g.Dr. Vilnius, S. Žukausko g.Kaunas, Miško g.Kaunas, Miško g.Vilnius, S. Žukausko g.Kaunas, Miško g.Klaipėda, Naujoji Uosto g.Klaipėda, Naujoji Uosto g.Klaipėda, Naujoji Uosto g.Klaipėda, Naujoji Uosto g.Vilnius, S. Žukausko g.Kaunas, Miško g.Dr. Vilnius, S. Žukausko g.Vilnius, S. Žukausko g.Dr. Vilnius, S. Žukausko g.

tags: #kanapemis #issigyde #nevaisinguma