Nėštumas - tai ne tik moters, bet ir visos šeimos gyvenimo pokyčių metas. Nors dažnai dėmesys sutelkiamas į besilaukiančios moters patirtis, svarbu suprasti ir tai, kaip į šią naujieną reaguoja vyras. Jo reakcija gali būti įvairi, priklausanti nuo daugelio veiksnių, pradedant nuo to, kaip žinia yra pateikiama, iki paties vyro asmenybės ir jo pasirengimo tėvystei. Kartais moterys patiria daug nusivylimo būtent dėl to, kad jų mylimieji žinią apie nėštumą priima ne taip, kaip jos tikėjosi. Tačiau atidžiau pažiūrėjus tampa akivaizdu, kad naujiena ir pateikta buvo ne taip, kaip derėjo. Todėl tokiam svarbiam pokalbiui vertėtų pasiruošti ir tinkamus žodžius pasakyti tinkamoje vietoje tinkamu laiku.
Džiugios naujienos „supakavimas“ ir tinkamas metas
Pirmas ir vienas svarbiausių aspektų - tai vyro nuostata. Pokalbis apie nėštumą turėtų būti ne bandymas patikrinti jo reakciją, o džiugios žinios pranešimas, „dailiai supakuotas“, tarsi dovana. Idealus variantas - kai pokalbis vyksta vyrui būnant geros nuotaikos, nepervargusiam ir neskęstančiam apmąstymuose apie nesėkmes darbe. Romantiška vakarienė, malonus laiko leidimas kartu ir po intymių akimirkų „įteikta dovana“ gali lemti daug palankesnę vyro reakciją. Šiuo metu vyras jaučia ypatingą buvimo su jumis palaimą, tad žinią apie palikuonis yra linkęs priimti daug geranoriškiau. Jo pasąmonėje stipriai susijęs „meilės aktas“ ir giminės pratęsimas. Nepašykštėkite komplimentų, pasidžiaukite, kad būtent jis bus vaikelio tėtis, kad geresnio tėčio jūsų vaikeliui ir būti negali.
Jei vaikelio ilgai laukta ir žinote, kad vyras labai jo nori, galima pasakyti tai ir paprastai, be jokių papildomų „dekoracijų“. Kuo vyras labiau laukė vaikelio, tuo jam tas įvykis svarbesnis. O jei dar tą žinią gražiai pateiksite - vyras jausis devintame danguje. Kodėl? Nes leisite jam suprasti, kad ir jūs tuo džiaugiatės.
Nepaverskite nėštumo naujienos „piktu koziriu“
Griežtai draudžiama žinią apie nėštumą pranešti barnio metu ir „mesti kaip kozirį“. Tai psichologiškai nesąžininga partnerio atžvilgiu, nes iš neigiamų emocijų jam yra žymiai sunkiau persijungti į teigiamas, o dažnu atveju dėl „negreito persijungimo“ jis yra dar ir baudžiamas žodžiais: „Taip ir žinojau, kad neapsidžiaugsi“ arba „Tu net apsimesti negali, kad džiaugiesi“. Jeigu vis dėlto pirmoji reakcija neatitiktų jūsų lūkesčių, nenusiminkite. Pagalvokite apie du dalykus: pirma, kaip jūs pati reagavote ir ar tikrai buvo vien džiaugsmo jausmas, o galbūt nerimavote, išsigandote? Tad vaikelio tėtis taip pat turi teisę pereiti visus adaptacijos etapus. Antra, prisiminkite, kad kiekvienam žmogui būdingas savitas reagavimo į žinias stilius.
Nėštumas: pavojus ar galimybė?
Vyro reakcija, visų pirma, priklauso nuo to, kaip jis priima žinią - kaip pavojų ar kaip galimybę. Jei kaip pavojų („Siaubas, aš nieko rimto su ja neplanavau“, „Ė, sauskelnių mano dienotvarkėje nėra“), tuomet užplūsta noras bėgti. O jei žinia įvertinama kaip galimybė, kaip ilgai lauktas svajonės išsipildymas („Dabar ji tikrai tik mano“, „Pagaliau tapsim tėvais“), jausmai būna pozityvūs dėl to, kad „pavyko“. Kita vertus, tai žinia apie pokytį. O reakcijoms į tokias žinias galioja savi dėsniai, kuomet vidinę būseną galima palyginti su amerikietiškaisiais kalneliais: daug įvairių emocijų vienu metu, kurie akimirksniu keičia vienas kitą ir pačiam sunku susigaudyti, koks konkrečiai jausmas užplūdo. Kaip minėta, kiekvienas žmogus turi savitą reagavimo į žinias stilių. Vieni naujienas priima pamatydami pozityvias pokyčio puses (pavyzdžiui, „Gerai, būsim jaunais tėvais“, „Seniai buvo laikas subręsti“), o kiti - pirmiau pastebėdami negatyvias puses (pavyzdžiui, „O tai kaip tavo mokslai?“, „Bet kaip aš vienas mus išlaikysiu?“). Vieni išsigąsta, kiti - supyksta, treti - apsidžiaugia. Pagal pirminę žmogaus reakciją negalima spręsti apie jo požiūrį į susiklosčiusią situaciją. Reakcija rodo reagavimo stilių. Tikroji nuomonė išsikristalizuoja, atvėsus pirminiams jausmams.
Kūdikio laukimas - tarsi teatras
Vyro situaciją ir jausmus, kai jo moteris laukiasi, galima palyginti su teatru. Kai moteris laukiasi, vyras gali jaustis kaip režisierius („Viską suorganizuosiu, viskuo pasirūpinsiu, pagalvosiu apie tai ir tai, dar padarysiu tą ir aną…“), kaip scenos darbininkas („Ką pasakys, tą ir padarysiu, neprašo - reiškia nereikia“), arba kaip žiūrovas („Na, ką spektaklis prasidėjo - pasėdėsiu, pažiūrėsiu, nepatiks - išeisiu, patiks - pasiliksiu, o gal ir gėlių dar nunešiu…“). Taigi, kokį vaidmenį jis sau priskiria, taip ir jaučiasi.
Nėštumo metu - išskirtinis dėmesys ir vyro vaidmuo
Ar moteris turi teisę reikalauti išskirtinio dėmesio nėštumo metu? Klausimas, ar turi teisę gauti? Tikrai taip. Moteris nėštumo metu yra dvigubai jautresnė nei įprastai. Todėl ir elgesys su ja turėtų būti atsargesnis, dėmesingesnis ir atidesnis. O moterims svarbu nepamiršti, kad projekte „Nėštumas“ dalyvauja ir vyras, kuriam taip pat reikalinga suteikti tam tikras pareigas ir paskirti funkcijas, kad jis nesijaustų „gelbėjimosi ratu“, o jaustųsi „valtimi“.
Ko tikisi ir laukia moteris iš būsimo vaiko tėvo, kai laukiasi? Pasak psichologės Sonatos Vizgaudienės, geras tėtis nėštumo metu pirmiausia - rūpestingas ir supratingas vyras savo besilaukiančiai žmonai. Geras tėtis supranta, kad mažylis pilvelyje nuo pat užsimezgimo yra žmogutis, norintis, kad abu tėveliai jo lauktų, mylėtų ir su juo bendrautų. Vaikelio savijauta nėštumo metu labai priklauso nuo moters savijautos. Jei būsimoji mamytė bus rami, saugi, dažniausiai laiminga, taip jausis ir mažylis. Mama ir jos kūdikis nėštumo metu yra tarsi fizinis, emocinis ir dvasinis vienis. Kuo gyvena mama, tai išgyvena ir jos vaikelis. Tik rami ir laiminga mama sudaro pačias geriausias sąlygas vystytis savo vaikeliui.
Seniau su besilaukiančia moterimi buvo nevalia pyktis, vyras turėjo būti jai geresnis ir atidesnis. Pati nėščia moteris stengdavosi su visais susitaikyti. Tai rodo siekį, jog besilaukianti moteris patirtų kuo mažiau neigiamų emocijų. Vėliau tai buvo užmiršta ir susitelkta tik į fiziologinius dalykus. Nereikia manyti, jog besilaukianti moteris negali supykti, nuliūsti, jausti stresą ar patirti kitų neigiamų emocijų. Svarbu patiriamų neigiamų emocijų neslopinti, nes būtent tai labiausiai kenkia. Jei moteris pyksta, tai ir leiskite jai išreikšti pyktį, t. y. išsakyti tai, ką jaučia.
Nėštumo pradžia - sudėtinga. Sklando daug įvairių mitų apie moterų savijautą nėštumo metu, bet realybė ta, jog didelė dalis jų teisingi. Pirmasis nėštumo trimestras pats sunkiausias tiek moteriai, tiek vyrui. Tenka priimti patį nėštumo faktą, nors daugelis porų planuoja nėštumą ir jo laukia, bet sužinojus, kad laukiasi, išgyvena daug įvairių jausmų, aišku, daugiausia teigiamų, bet kartu persmelkia nerimas dėl ateities pasikeitimo, dėl nėštumo sėkmės, dėl to, kaip pasiruošti būti gerais tėvais.
Pirmąjį trimestrą kai kurias moteris kankina nėštumo toksikozė, jas dažnai pykina, joms būna silpna. Vyrai turi tai priimti kaip natūralų dalyką ir padėti moteriai, kai ši jaučiasi prastai. Dėl hormonų pasikeitimo moterims gali būti būdinga staigi nuotaikų kaita, tai jos džiaugiasi, tai liūdi ir pan. Tai ne mitas ir ne bandymas manipuliuoti, todėl būsimiems tėčiams belieka šiuos svyravimus priimti ir susitaikyti. Atminkite, jog tai nesitęs amžinai. Labiausiai nuotaikų kaita būdinga pirmiems trims nėštumo mėnesiams. Moterų skonio permainos ar staigus noras, kad ir tų pačių raugintų agurkėlių, taip pat nėra tik noras jus „pagainioti“, tai dėl organizmo pokyčių atsirandantis tam tikrų medžiagų poreikis. Moterų uoslė ypač sujautrėja, todėl jei rūkote, pasistenkite to nedaryti, partnerei esant šalia. Todėl pasirūpinkite palengvinti moters buitį, kad ji daugiau pailsėtų, nekeltų sunkių daiktų, nenešiotų pirkinių krepšių ir pan. Nors pilvuko dar nesimato, moteryje vyksta daug fiziologinių ir emocinių permainų, kurias kartais galbūt sunku suprasti, todėl vyrams tenka pasitelkti švelnumą, natūralų rūpestį ir tada kasdieninės problemėlės sprendžiasi gana lengvai. Moterys, pamačiusios vyrų atsidavimą, tikrai nelieka tam abejingos.
Laukimo vidurys - atokvėpio metas. Antras nėštumo trimestras moteriai lengvesnis. Praeina nėštumo toksikozė, ji įgauna naujų jėgų ir energijos, moteris apsipranta su pasikeitusia padėtimi, todėl ir emocijos aprimsta. Šis metas - porai geriausias laikas pasidžiaugti būsima tėvyste ir dar pagyventi tik dviese, jei laukiatės pirmo vaikelio. Jei esate numatę didesnes permainas savo gyvenime, pavyzdžiui, gyvenamosios vietos keitimą, taip pat pasistenkite tai padaryti šiuo metu. Vėliau moteriai tokie dalykai bus per sunkūs. Šiuo laiku pradeda stipriau augti pilvukas, o apie 20-tą savaitę būsimosios mamytės pradeda aiškiai jausti vaikelio judesius. Taigi vaikelio egzistavimas tampa labai akivaizdus.
Paskutinis nėštumo trimestras - nerimastingas. Trečiasis nėštumo trimestras būsimai mamytei pakankamai sunkus fiziškai, pilvukas didėja, todėl sunkiau greičiau judėti, lipti laiptais, nepatogu gulėti. Naktimis darosi sunku vartytis lovoje, dėl suspaustos diafragmos sunkiau kvėpuoti. Todėl vyrams tenka būti supratingiems ir užjaučiantiems. Iš kitos pusės, moteris apima ypatingas noras „sukti lizdą“, t. y. paruošti namus mažyliui. Todėl padėkite būsimai mamytei paruošti namus mažyliui ir supraskite, kad tai labai natūralus noras prieš gimstant vaikeliui. Šiuo metu moterims rekomenduojama kuo daugiau vaikščioti, stenkitės palaikyti joms kompaniją, tuo metu turėsite progos pasikalbėti. Nėštumo pabaigoje moterims sustiprėja gimdymo baimė, todėl stenkitės būti pozityvūs, išklausykite ir palaikykite partnerę. Jei moteriai dėl kažkokių nėštumo nesklandumų tenka pagulėti ligoninėje, stenkitės nepanikuoti, būti dėmesingas, palaikantis ir optimistas. Tuo labai stipriai jai padėtumėte.
Bendraukite su mažyliu pilvelyje
Mokslininkai įrodė, jog kūdikiai įsčiose ir gali, ir nori bendrauti su savo tėveliais. Jau nuo 16-os nėštumo savaitės kūdikio raumenys reaguoja į signalus, atėjusius iš smegenų, todėl jis geba derinti savo judesius. Jis yra labai aktyvus - vartosi, spardosi. 17-tą savaitę kūdikis girdi garsus, sklindančius už mamos įsčių, todėl išgirdęs staigų nemalonų garsą dažnai krūpteli. Nuo 20-os savaitės vaikelis tikrai girdi ir atpažįsta mamos balsą. Tuo metu vaikelio smegenys ir nervų galūnės jau yra pakankamai išsivysčiusios, kad jis galėtų jausti lytėjimą ir tuo džiaugtis. 23-ią savaitę vaikučio klausa tampa dar aštresnė, todėl kūdikis skiria įvairius garsus, sklindančius iš išorės ir mamos kūno. 24-tą savaitę jis pradeda skirti šviesą. Žinant šiuos vystymosi etapus, lengviau suprasti, koks bendravimas labiau tinka vaikeliui.
Vaikeliams mamos pilvelyje gera ir jie ten turi pakankamai įvairios veiklos. Nustatyta, jog kūdikiai įsčiose geriau girdi žemus vyriškus balsus, dėl to tėčio balsas jam ypač malonus. Kalbindami savo vaikelius būsimi tėčiai turi progą pajusti bendravimo džiaugsmą, nes labai smagu, kai į žodžius atsakoma stuksenimu. Rekomenduojama tėveliui su vaiku bendrauti tam tikru pastoviu laiku, tada abu nusiteikia ir laukia susitikimo. Gali būti, jog vaikeliui pripratus kas vakarą girdėti tėčio lopšinę, išgirdus tuo metu dainuojant mamą, susilauksite nepageidaujamo protestuojančio stuksenimo.
Dauguma tėčių moka švelniai glostyti mamytės pilvuką ir kažką pasakoti mažiukui. Jei kuriam nedrąsu, reikia tik paskatinti. Taip tėtis anksčiau pasijunta tikru tėčiu ir dar labiau laukia savo atžalos. Tuo pačiu ir būsimoji mamytė patiria daug teigiamų emocijų, kurios tiesiogiai persiduoda vaikeliui. Bendrauti su kūdikėliu pilvelyje svarbu, nes nėštumo metu užsimezgęs ryšys tarp mamos ir vaiko, tarp tėčio ir vaiko nenutrūksta visą gyvenimą.
Vyro baimės ir nerimas - normalu
Reikia paminėti, jog apskritai 93 proc. vyrų baiminasi susilaukti vaikų. Pažįstamas vyras, auginantis tris vaikus, yra užsiminęs „Kiekvienąkart, kai žmona pasakydavo, jog vėl laukiasi, man trumpam „pakirsdavo kojas““, apimdavo nepaaiškinamas nerimas. Taigi stipriosios lyties atstovus galima nuraminti, jog neaiškūs jausmai galvojant apie besiartinančią tėvystę yra normalu. Nežiūrint į tai, kad jūs jau seniai rengėtės tėvystei ir iš anksto esate aptarę šį įvykį, nenustebkite, kad tėvystės, kaip realaus fakto suvokimas, gali užtrukti.
Gali keistis jūsų tarpusavio santykiai. Tiesa, kad moteriai nėštumo metu sunkiau, nes būtent jai tenka išnešioti ir pagimdyti vaikelį. Bet retokai kalbama apie tai, jog vyrui taip pat nelengva. Juk gyvenimas keičiasi iš esmės, iš vyro daug reikalaujama - kad jis būtų dėmesingas, supratingas, visur ir visada padėtų. O juk jam irgi tenka didžiulė būsimojo tėvelio atsakomybė, su kuria reikia susigyventi. Deja, jo retai kas klausia: „O kaip tu jautiesi?“ Paklausti reikėtų, nes vyrai nelinkę atvirauti, o kalbėtis apie savo nerimą svarbu. Todėl būsimosios mamytės turėtų nepamiršti, kad vyrai irgi turi jausmus, jie nerimauja dėl jūsų, dėl savęs, dėl vaikelio. Kalbėkitės apie tai.
Galimi nesklandumai ir jų sprendimas
Kartais reikia partnerės pagalbos, kad vyras atkreiptų tinkamą dėmesį į nėštumą, kad galėtų aktyviai dalyvauti laukime. Moteriai reikia leisti vyrui suprasti, kad jis yra svarbus, galintis jums pagelbėti tiek fiziškai, tiek emociškai. Tokiu būdu vyrui palaipsniui atsiranda jausmas, kad dabar jis atsakingas jau už du asmenis, o to mylima moteris dažniausiai ir tikisi iš savo antros pusės.
Tuo pačiu, vyras gali jausti pavydą būsimam kūdikiui, kurį, iš baimės būti nustumtam į antrą planą, laiko savo varžovu. Seksualiniuose santykiuose gali atsirasti baimė nepakenkti kūdikiui. Galų gale, vyrą gali trikdyti neįprasti apvalumai, per ryškiai išreikštas moteriškumas. Taip pat jis gali nerimauti dėl pasikeitimų, jausti didžiulę atsakomybę už savo būsimą kūdikį.
Pirmiausia, reikia leisti savo partneriui priprasti prie pakitusių jūsų santykių. Kadangi labai dažnai vyrams sunku kalbėti apie savo baimes, moterys galėtų pačios inicijuoti pokalbį ta tema. Moteris turėtų papasakoti vyrui, kas vyksta su ja, kokius pokyčius ji pati jaučia, ką naujo atranda savo vidiniame pasaulyje, kaip elgiasi kūdikis ir pan. Būtina leiskite vyrui suprasti, kad jis jums dabar ypač reikalingas.
Būsimai mamai svarbu atminti, kad ne tik jai reikia dėmesio ir supratimo, vyrui lygiai taip pat. Susirūpinimas nėštumu ir būsimu gimdymu - natūrali būsena, tačiau reikėtų stengtis išlaikyti psichologinį/emocinį ir fizinį kontaktą su vyru. Bent kartą savaitėje ką nors nuveikite kartu: pavakarieniaukite kavinėje, nueikite į kiną, ar nuvažiuokite kur nors. Pietų ar vakarienės metu pakalbėkite su juo apie naujienas, nesusijusias su kūdikiu. Abiem būsimiems tėveliams dabar teks tapti dėmesingais klausytojais, gerbiančiais vienas kito jausmus. Jautrus savitarpio supratimas ateityje suteiks jums džiaugsmo: ramioje, tvirtoje poroje lengviau įveikti visus sunkumus.
Asmeninės patirtys ir požiūriai
Viena iš besilaukiančių moterų pasidalino savo patirtimi: „Aš savo vyro niekam neruošiu, nes man, kaip ir jam - tai visiškai nauja ir dar nepažinta patirtis. Man tiesiog gera būti šalia ir stebėti jį, kaip keičiasi JO požiūris. Tai dar vienas iš žmogaus pažinimo, bet ne auklėjimo būdų. Gal mano kiaušiniai ne tokie kieti, bet manau svarbiau yra suprasti kitą žmogų, paaiškinti jam savo norus ir atrasti ABIEMS priimtina kelią į naują gyvenimo etapą. Tiesiog negalėčiau pasakyti, kad „auklėju“ teisingai, jei nežinočiau paties auklėjamojo požiūrio. Kadangi mano vyras nėra vaikas, tai nemanau kad ir ką ypatingo reikia daryti besilaukiant. Man savojo neteko specialiai ruošti kažkaip. Viskas gavosi labai natūraliai- mum kurį laiką nepavyko prisišaukti savo leliukų, tai mačiau, kaip jo noras vis didėjo.“
Kita moteris pastebi: „Mano vyras reaguoja į viską labiau negu aš ))) Gal jau suaugo būti tėvu???? Dešimt metų atgal elgėsi kitaip… dabar ir pas gydytoją kartu, ir lepina daugiau. Na, remontai kaip visada, kai tik laukiuosi - sugalvoja kažką gerinti…. Tik kas nepatinka, labai daug „Negalima“ atsirado…. tai man to daryti negalima, tai važinėju per greitai…..“ Tai rodo, kad vyrai gali tapti sąmoningesni ir rūpestingesni, priimdami būsimos tėvystės iššūkius.
Yra ir nuomonių, kad vyro įtraukimas į nėštumo procesą yra itin svarbus: „Aš tik noriu pasakyti, kad palikti vyrą nuošaly nuo vaiko laukimo ir gimimo, tikrai klaida. Visais įmanomais būdais stengiausi jį „pajungti“ į tai. Daug ką galėdavau pasidaryti pati, bet eidavome kartu. Čia maža tokia gudrybė, mes moterys daug jų žinome. Užtat vėliau niekada dėl to nesigailėjau, tą dabar galiu tvirtai pasakyti. Visa esmė, turbūt, pritaikyti „raktą“ į vyro širdį ir jausmus jam virstant iš vyro-vaiko į vyrą-tėvą.“
Vyro reakcijos skirtingose nėštumo stadijose
- Iki 12 savaitės: Vyras džiaugiasi kartu su moterimi, planuoja ateitį. Abu šildo bendra paslaptis, kol apie nėštumą dar niekam nesako.
- 12-20 savaitė: Jam gera, kad praeiviai atsisuka į jo žavią moterį. Mylintis ir kūdikio laukiantis vyras perka gėlių, dalija komplimentus ar dar kitaip rodo savo išrinktajai dėmesį. Jis jaučiasi laimingas, kad sukūrė naują gyvybę. Vyras supranta, kad keičiasi moters nuotaikos, kad ji tai verkia, tai juokiasi, priglaudžia ją ir laiko glėbyje tarsi kokios nors pasakos herojus.
- 20-30 savaitė: Vyras stebi besikeičiančią moters figūrą, nežino, kas bus toliau, bet stengiasi neįsileisti blogų minčių, nes nori būti savo švytinčios moters ramstis. Jis stengiasi, bėga į parduotuvę braškių su grietinėle, ieško skanėstų, kurių tik mylimoji užsigeidžia. Darbe papasakoja apie jos nėštumą ir sulaukia užuojautos bei supratingų žvilgsnių.
- Nuo 30 savaitės iki gimdymo: Jam jau gana… Kalbų apie tai, kaip kas gimdė, bendradarbių užuojautos, pasakojimų, kaip teko apalpti štai tam Jonui gimdymo skyriuje. Mato labai papilnėjusią savo moterį ir nežino, ar ji kada nors bus tokia, kaip iki gimdymo. Taip pat jis nebežino, kaip įtikti mylimajai, kuri pasakoja įvairias baisybes apie gimdymą. Jis pavargsta nuo entuziazmo, kurį reikia rodyti per visą nėštumą, nuo pastangų, nuo nuotaikų kaitos. Ir labiausiai… savo moters pavyda.
Svarbu suprasti, kad vyro reakcija į nėštumą yra sudėtingas procesas, reikalaujantis kantrybės, supratimo ir bendravimo iš abiejų partnerių pusės. Tinkamai paruošta žinia, atviras bendravimas ir abipusė parama gali padėti užtikrinti, kad šis ypatingas metas bus kupinas džiaugsmo ir meilės.