Nėštumas - tai ypatingas metas moters gyvenime, kupinas pasikeitimų, džiaugsmo ir rūpesčio. Kūdikio laukimas yra svarbus periodas visai šeimai. Šis laikas reikalauja ypatingo dėmesio sau ir savo kūnui. Svarbu žinoti nėštumo požymius ir suprasti, kas vyksta su organizmu, kokie pokyčiai būdingi ir kam reikia pasiruošti. Vienų nėščiųjų pilvukas pradeda pūpsoti gana anksti, kitoms pasirodo ganėtinai vėlai. Tačiau kada tiksliai pradeda matytis kūdikio judesiai ir kaip kinta pilvukas?
Ankstyvoji nėštumo stadija: nematomi judesiai, prasidedantys pokyčiai
Nėštumas oficialiai skaičiuojamas nuo pirmosios paskutinių mėnesinių dienos ir trunka apie 280 dienų arba 40 savaičių. Vos įtarus nėštumą, rekomenduojama pradėti vartoti folio rūgštį ir apsilankyti pas šeimos gydytoją, akušerį-ginekologą arba akušerį. Šie specialistai paskirs reikiamus tyrimus, o jų rezultatai bus aptariami antrojo apsilankymo metu. Po dviejų savaičių bus išduota nėščiosios kortelė, kurioje bus žymimi visi svarbūs duomenys apie nėštumą. Šį dokumentą būtina turėti, kad prireikus medicinos personalas žinotų apie nėštumą.
Pirmosiomis nėštumo savaitėmis, dar prieš pastebimus fizinius pokyčius, organizme vyksta intensyvūs procesai. Susiliejus sėklos ląstelei ir kiaušialąstei, atsiranda nauja gyvybė. Užsimezgusio gemalo dydis yra vos 0,12 mm, tačiau genetinėje medžiagoje jau užkoduota daug informacijos. Po keturių valandų gemalas ima dalytis, o procesas tęsiasi nuolat. Penkias dienas ląstelių gumuliukas keliauja į gimdą ir pamažu įsitvirtina gimdos gleivinėje. Po kelių dienų nėštumo testas jau gali parodyti naują gyvybę.
Nuo penktos savaitės ima plakti vaikučio širdis, atsiranda rankyčių ir kojyčių užuomazgos. Dar po kelių dienų žmogutis jau gali pasukti galvytę. Jau yra visų organų ir organų sistemų užuomazgos.
Nuo 4-7 nėštumo savaitės gali pasireikšti rytinis pykinimas ar šleikštulys, vėmimas. Šie simptomai paprastai sustiprėja apie 9 savaitę ir baigiasi iki 12-16 nėštumo savaitės. Nors priežastys nėra iki galo aiškios, manoma, kad tai gali lemti padidėjusi hormonų koncentracija kraujyje ir sulėtėję virškinamojo trakto judesiai.
Taip pat ankstyvojoje stadijoje moterys gali jausti krūtų jautrumą, dusulį, greitą nuovargį, mieguistumą. Nors tikslios šių pojūčių priežastys nėra žinomos, jos gali būti siejamos su padidėjusiu progesterono lygiu. Gali pasireikšti ir nuotaikų kaita, dažnas šlapinimasis, tirpstančios galūnės ir vidurių užkietėjimas.
Pirmąjį trimestrą gimda dar yra nedidelė ir telpa mažajame dubenyje, todėl didėjančio pilvelio paprastai nematyti. Tik po mėnesio gydytojas per apžiūrą gali užčiuopti kietą, apvalios formos iškilimą - tai auganti gimda.
Antrasis trimestras: pirmieji judesiai ir matomi pokyčiai
Antrasis nėštumo trimestras, prasidedantis maždaug nuo ketvirtojo mėnesio, dažnai laikomas palankiausiu laikotarpiu. Ankstyvojo nėštumo sunkumai, tokie kaip pykinimas ir nuovargis, paprastai sumažėja, o energijos lygis padidėja. Šiuo metu dauguma porų jaučiasi įsitikinusios nėštumo sėkmingumu ir praneša apie jį draugams bei šeimai.
Nuo maždaug 12-18 nėštumo savaitės gimda pradeda plėstis virš gaktikaulio, todėl pilvas ima apvalėti. Šiuos duomenis dažnai nurodo moterys, besilaukiančios pirmagimio. Nors pilvas pradeda matytis, aplinkiniai gali pastebėti nėštumą priklausomai nuo pačios nėščiosios ūgio, kūno sudėjimo, amžiaus, raumenų būklės ir gimdos padėties.
Maždaug antrojo nėštumo trimestro pradžioje moterys gali pajusti lengvus pirmuosius vaisiaus judesius, primenančius plazdėjimą ar kylančius dujų burbuliukus. Šie judesiai ilgainiui tampa vis aiškesni ir pereina į vis stipresnius spyrius. Vaisiaus judesiai yra labai svarbūs jo smegenų raidai, nes jie patiria juslinius pojūčius.
Nuo 13 nėštumo savaitės placenta yra gerai išsivysčiusi ir pasiruošusi perimti hormonų gamybos funkciją iš kiaušidžių. Vaisiaus dydis šiuo metu gali būti kaip pipiro, o galva - neproporcingai didelė. Formuojasi apatinis žandikaulis, kaklas, liežuvis ir balso stygos. Pradeda augti raumenų audinys, ir vaikutis gali judinti savo galūnes. Jo širdutė auga ir pradeda plakti.
11-13 nėštumo savaitę atliekamas detalus ultragarsinis tyrimas, nustatoma preliminari gimdymo data, apžiūrimos pagrindinės kūno dalys, smegenų struktūra ir ieškoma chromosominėms genetinėms ligoms būdingų žymenų. Svarbus rodmuo - sprando raukšlės (vaiskumo) matmuo.
Nuo 18-20 nėštumo savaitės atliekamas ultragarsinis tyrimas, kurio metu matuojamas vaikelio dydis, vertinama placentos vieta, vaisiaus vandenų kiekis, apžiūrima vaisiaus širdis, kaukolė ir vidaus organai. Pagal vaisiaus matmenis apskaičiuojamas jo gestacinis amžius.
Antrojo trimestro metu vaisius jau būna beveik kaip melionio dydžio. Placenta auga ir storėja, aprūpindama vaisių deguonimi ir maistingosiomis medžiagomis. Visi organai vystosi ir auga, o vaisiaus proporcijos vis labiau panašėja į naujagimio. Vaisiaus kūnas iš pradžių sudarytas iš kremzlių, kurios vėliau virsta kaulais. Vaisiaus rankytėmis pradeda tyrinėti savo kūnelį ir aplinką, o čiulpimo refleksas leidžia jam pasiruošti maitintis po gimimo. Vaisius jau naudoja klausos pojūčius, jam pažįstami mamos virškinimo sistemos garsai ir kraujagyslių šnaresys, jis pradeda suvokti ir mamos pasaulio garsus bei tėčio balsą. Akys jau jautrios šviesai, nors vokai dar užmerkti.
Nėštumo metu svarbu stebėti svorio prieaugį, nes šiame etape lengva priaugti per daug kilogramų. Idealus svorio priaugis iki gimdymo yra apie 13-15 kilogramų. Antrasis trimestras taip pat gali kelti energijos stoką ir nuovargį dėl didelių organizmo geležies sąnaudų, todėl svarbūs kraujo tyrimai, parodantys, ar nereikia vartoti geležies papildų.
Trečiasis trimestras ir vėlesnės savaitės: aktyvūs judesiai ir pasiruošimas gimdymui
Trečiasis nėštumo trimestras, trunkantis nuo 27-osios savaitės iki gimdymo, yra laikas, kai kūdikis sparčiai auga ir rengiasi pasaulio sutikimui. Dauguma nėščiųjų šiuo laikotarpiu jaučiasi gerai, o nėštumas atrodo lengvas ir smagus.
Nuo 36-osios nėštumo savaitės vizitai pas gydytoją ar akušerę numatomi kas savaitę. Šie susitikimai suteikia saugumo jausmą. Gimda vis dar yra gana erdvi aplinka kūdikiui, tačiau netrukus vietos ims trūkti. Dauguma kūdikių įsitaiso žemyn galva, nors vis dar gali vartytis. Vaisiaus padėtis gimdoje vertinama ultragarsu. Nustačius sėdmenų pirmeigą, aptariama išorinio vaisiaus apgręžimo galimybė.
Vaisiaus kūnas vis dar lieknas ir nesukaupęs riebalų po plona, raudona oda. Tik per paskutines keturias nėštumo savaites odelė pastorėja ir įgyja naujagimio išvaizdą. Svoris nuolat auga po 200 gramų per savaitę. Organai ir plaučiai bręsta, o vaisius gali atsimerkti ir mirkčioti reguliariais laikotarpiais. Kartais kvėpavimo pratybos baigiasi žagsuliu, kurį nėščioji pajunta kaip ritmišką tvinkčiojimą pilve.
Nuo 37-os nėštumo savaitės vaisius laikomas pasiruošusiu užgimti. Stiprus spyris ir gimdos susitraukimai signalizuoja apie artėjantį gimdymą.
Nėštumo metu gali varginti padidėjęs skrandžio rūgštingumas dėl vaisiaus spaudimo ir pasikeitusios skrandžio padėties. Skausmas nugaroje ar pilvelyje gali sutrikdyti miegą, ypač jei prieš tai buvo nugaros problemų.
Veiksniai, įtakojantys pilvo ir judesių pastebėjimą
Vienų nėščiųjų pilvukas pradeda matytis anksčiau, kitų - vėliau. Tai lemia daugybė veiksnių:
- Ūgis ir kūno sudėjimas: Žemesnės moterys gali atrodyti, kad jų pilvas didesnis nei yra iš tiesų. Apkūnesnėms moterims, ypač vyresnio amžiaus, pilvukas gali būti mažiau pastebimas iki pat trečiojo trimestro.
- Raumenų būklė: Geriau tonizuoti pilvo raumenys gali ilgiau išlaikyti gimdą arčiau stuburo, todėl pilvukas tampa pastebimesnis vėliau.
- Gimdos padėtis: Kai kuriais atvejais gimda gali būti pasvirusi į priekį arba atgal, kas taip pat gali turėti įtakos pilvuko išvaizdai.
- Nebe pirmasis nėštumas: Jei moteris laukiasi ne pirmą kartą, gimdos ir pilvo raumenys jau būna ištampyti ankstesnių nėštumų, todėl pilvas pradeda matytis anksčiau, kartais - jau besibaigiant pirmajam trimestrui. Antrasis, trečiasis ir kiti nėštumai apskritai gali labai ženkliai skirtis nuo pirmojo. Pavyzdžiui, anksčiau atsikiša pilvas, greičiau gebama identifikuoti vaisiaus judesius.
- Daugiavaisis nėštumas: Jei moteris laukiasi dvynių ar trynių, pilvas bus didesnis.
- Diastazė: Tiesiosios pilvo raumenų diastazė, kai raumenys persiskiria, gali turėti įtakos pilvo išvaizdai.
- Pilvo pūtimas ir dujų kaupimasis: Kartais pirmąjį trimestrą moterims atrodo, kad pilvas jau pradėjo augti, bet labiau tikėtina, kad pagrindiniai kaltininkai - tiesiog pilvo pūtimas, dujų kaupimasis.
- Vaisiaus vandenys: Vaisiaus vandenų kiekis kinta visą nėštumo laikotarpį. Per didelis arba per mažas jų kiekis gali turėti įtakos pilvo dydžiui ir būti susijęs su vaisiaus ar motinos sveikatos būkle.
Svarbu prisiminti, kad tinkamai besivystančio nėštumo pagrindinis rodiklis yra vaisiaus augimas, kurį gydytojas stebi apsilankymų metu. Kiekvienas nėštumas yra individualus, ir svarbiausia yra rūpintis savo sveikata bei klausytis savo kūno.
Nėštumo trukmės skaičiavimas ir gimdymo terminas
Nėštumo trukmė visada skaičiuojama savaitėmis. Žmogaus nėštumas trunka apie 280 dienų arba 40 savaičių. Tačiau reali trukmė gali būti trumpesnė, nes ovuliacija, kurios metu apvaisinamas kiaušinėlis, įvyksta maždaug dviem savaitėmis vėliau nei paskutinių menstruacijų pradžia.
Formulę gimdymo termino skaičiavimui 1812 metais sugalvojo vokiečių mokslininkas Francas Karlas Nėgelė. Ja naudojamasi iki šiol. Skaičiuojant gimdymo terminą, svarbu žinoti paskutinių menstruacijų pirmąją kalendorinę dieną, prie jos pridėti 7 dienas ir atimti 3 mėnesius (jeigu menstruacijų ciklas trunka 28 dienas). Ši formulė gali būti koreguojama priklausomai nuo reguliaraus menstruacijų ciklo trukmės.
Jei atliktas pagalbinis apvaisinimas, skaičiuojant gimdymo terminą, atsižvelgiama į embriono įsodinimo laiką. Anksti atliktas ultragarsinis tyrimas taip pat gali gana tiksliai parodyti tikrąjį nėštumo laiką.
Priešlaikiniu gimdymu laikomas naujagimio gimimas anksčiau nei 37 savaitę. Pernešiojimu laikoma, kai nėštumas tęsiasi dvi ar daugiau savaičių po numatyto gimdymo termino. Tikrieji gimdymo pradžios simptomai - reguliarūs gimdos susitraukimai (sąrėmiai). Taip pat į Gimdymo skyrių reikėtų atvykti nutekėjus vaisiaus vandenims.
Nėščiosioms, ruošiantis gimdymui, svarbu turėti asmens dokumentą, nėščiosios kortelę, asmens higienos reikmenis, drabužius naujagimiui ir sauskelnes. Rekomenduojama, kad gimdymo metu šalia nėščiosios būtų jai artimas žmogus, kuris galėtų suteikti emocinę paramą ir padėti jaustis komfortiškiau.