Naujoji ikimokyklinio ugdymo programa: Kokybiškos vaikystės ir visapusiškos raidos pagrindas

Alytaus rajono Daugų Vlado Mirono gimnazijos ikimokyklinio ugdymo skyriuje, apimančiame Daugų, Alovės ir Venciūnų ugdymo skyrius, teikiama svarbi ikimokyklinio ugdymo paslauga. Ši paslauga yra orientuota į vaikų nuo dvejų metų amžiaus ugdymą, siekiant užtikrinti jų visapusišką raidą ir pasirengimą tolimesniam mokymosi keliui. Ikimokyklinis ugdymas vykdomas pagal kruopščiai parengtą programą, kurios kūrimo procese dalyvauja visa mokyklos komanda, sudarydama specialias darbo grupes.

Mokytojai, vedami švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintų ikimokyklinio ugdymo programų kriterijų ir metodinių rekomendacijų, didžiausią dėmesį skiria kiekvieno vaiko individualumo pastebėjimui. Svarbiausias tikslas - atpažinti ir puoselėti kiekvieno vaiko gebėjimus, stiprybes ir pomėgius. Šiuo metu Daugų Vlado Mirono gimnazijoje vyksta aktyvus darbas rengiant naują ikimokyklinio ugdymo programą, kuri bus grindžiama 2023 m. rugsėjo 4 d. švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu Nr. V-1142 patvirtintomis gairėmis. Naujoji programa startuos 2025 metais, žadėdama dar didesnį dėmesį skirti inovatyviems ugdymo metodams ir vaiko poreikių tenkinimui.

Programos evoliucija ir dabartinės kryptys

Ankstesnė ikimokyklinio ugdymo programa „Švelnukų šalis“, parengta 2017 metais pagal 2015 m. metodines rekomendacijas, buvo atnaujinama 2024 metais, atsižvelgiant į naujausius ministerijos reikalavimus ir ugdymo tendencijas. Šiandienos prioritetas - emocinio intelekto ugdymas, kuriam skirta programa „Kimočiai“. Tai paprasta, tačiau itin efektyvi ugdymo programa, kurioje naudojamos smagios, įtraukiančios ir inovatyvios veiklos. Jos pagrindinis tikslas - padėti vaikams įgyti pasitikėjimo savimi ir išmokti sėkmingai spręsti sudėtingas socialines-emocines situacijas.

Kita svarbi programos dalis - socialinių tyrinėtojų programa „Mes mąstytojai“. Šios programos tikslas - ugdyti socialinio mąstymo ir socialinių problemų sprendimo įgūdžius. Šią programą įgyvendina gimnazijos psichologė, dirbdama su 5-6 metų vaikų grupėmis.

Pagrindiniai ugdymo principai ir kompetencijos

Naujoji ikimokyklinio ugdymo programa, parengta pagal Vilniaus lopšelio-darželio „Voveraitė“ patvirtintą programą (2025 m.), orientuojasi į bendrųjų programų turiniu ugdomas kompetencijas. Tai apima komunikavimo, kultūrinę, kūrybiškumo, pažinimo, pilietiškumo, skaitmeninę bei socialinę, emocinę ir sveikatos ugdymo(si) kompetencijas. Visos šios kompetencijos yra glaudžiai susijusios ir ugdomos integraliai, užtikrinant holistinį vaiko vystymąsi.

Programoje išskiriamos šešios pagrindinės ugdymosi sritys: gamtamokslinis ugdymas, kalbinis ugdymas, matematinis ugdymas, meninis ugdymas, visuomeninis ugdymas bei sveikatos ir fizinis ugdymas. Šios sritys yra ikidalykinės, orientuotos į vaikų pasiekimų plėtotę ir apima visą ugdymo turinį bei veiklas.

Pagrindiniai ikimokyklinio ugdymo principai, kuriais vadovaujamasi kuriant ir įgyvendinant programą, užtikrina ugdymo(si) kryptingumą, integralumą, veiksmingas ugdomąsias sąveikas ir aukštą ugdymo(si) kokybę. Tarp svarbiausių principų yra:

• Ugdymo(si) ir priežiūros vienovės principas: Kiekviena sąveika, tiek suplanuota, tiek nesuplanuota, ir kasdienė rutina yra vertinama kaip ugdanti patirtis, praturtinanti vaiko pasaulį.
• Vaiko raidos ir ugdymo(si) dermės principas: Ugdymas atliepia vaiko amžiaus tarpsnių psichologinius ir fizinius ypatumus.
• Žaismės principas: Žaidimas yra pagrindinė vaikų veiklos forma, per kurią jie mokosi, atranda ir bendrauja.
• Sociokultūrinio kryptingumo principas: Ugdymas atsižvelgia į socialinę ir kultūrinę aplinką, skatina vaiko integraciją į visuomenę.
• Integralumo principas: Visos ugdymo sritys ir kompetencijos yra tarpusavyje susijusios ir ugdomos kompleksiškai.
• Įtraukties principas: Siekiama užtikrinti, kad visi vaikai, nepriklausomai nuo jų individualių poreikių, būtų pilnavertiškai įtraukti į ugdymo procesą.
• Kontekstualumo principas: Ugdymas grindžiamas realia vaikų patirtimi ir aplinka.
• Vaiko ir mokytojo bendro veikimo principas: Mokytojas veikia kartu su vaiku, palaikydamas jo iniciatyvas ir savarankiškumą.
• Lėtojo ugdymo(si) principas: Skatinamas giluminis įsitraukimas į veiklą, leidžiant vaikams mokytis savo tempu.
• Reflektyvaus ugdymo(si) principas: Mokytojas drauge su vaiku apmąsto patirtis, emocijas ir veiksmus, skatindamas vaikų savęs pažinimą ir planavimą.
• Šeimos ir mokyklos partnerystės principas: Glaudus bendradarbiavimas su tėvais (globėjais) užtikrina ugdymo tęstinumą ir dermę.

Ugdymo(si) aplinkos modeliavimas ir kontekstų kūrimas

Naujosiose gairėse ypatingas dėmesys skiriamas ugdymo(si) aplinkos modeliavimui ir vaikų ugdymo(si) kontekstų kūrimui. Kontekstai yra orientuoti į vaikams aktualių, dėmesį patraukiančių, veiklą skatinančių ir vaikų iniciatyvoms atvirų erdvių kūrimą. Kiekvienas kontekstas turi kryptingą idėją ar iššūkį, skatinantį vaikus tyrinėti, atrasti ir kurti. Mokytojai tikslingai parenka ir išdėlioja priemones, kurdami netikėtumo momentus ir palaikydami ilgalaikį vaikų domėjimąsi.

Gairėse rekomenduojamos penkios pagrindinės ikimokyklinio ugdymosi sritys, kurios tampa pagrindu kuriant įvairius ugdymo(si) kontekstus:

1. „Mūsų sveikata ir gerovė“: Skirta fizinės ir emocinės sveikatos puoselėjimui, saugios aplinkos supratimui.
2. „Aš ir bendruomenė“: Skatina socialinių įgūdžių, bendradarbiavimo, pilietiškumo ugdymą.
3. „Aš kalbų pasaulyje“: Lavina komunikacinius gebėjimus, skatina kalbų įvairovės pažinimą.
4. „Tyrinėju ir pažįstu aplinką“: Skatina gamtamokslinį ugdymą, aplinkos tyrinėjimą ir pažinimą.
5. „Kuriu ir išreiškiu“: Ugdo kūrybiškumą, meninius gebėjimus, saviraišką.

Šios sritys yra ikidalykinės, orientuotos į vaikų pasiekimų plėtotę. Siekiant užtikrinti įtraukų ir visiems vaikams prieinamą ugdymą, programoje įtvirtinamas universalaus dizaino mokymuisi principas.

Universalaus dizaino mokymuisi kontekstas

Tai lanksti ir visiems vaikams prieinama ugdymo(si) aplinka bei procesas, kuriame, nepriklausomai nuo amžiaus, socialinių, kultūrinių, lingvistinių ar sveikatos skirtumų, sudaromos sąlygos žaisti, patirti ir ugdytis. Šiame kontekste vaikai, galėdami rinktis alternatyvius tyrinėjimo, pažinimo ir dalyvavimo būdus, veikia savo tempu, pagal savo galias ir mokosi vieni iš kitų. Galimybė pasirinkti veiklas ir priemones skatina vaikus turėti savo ketinimų, idėjų, sumanymų, kryptingai jų ieškoti ir suprasti savo žaidimo ar mokymosi būdus.

Žaismės kontekstas

Jo paskirtis - palaikyti kasdienių veiklų žaismingumą, kuriant džiaugsmo bei nuostabos patirtis tyrinėjant, eksperimentuojant ir dalinantis potyriais. Šis kontekstas atliepia vaiko žaismingą savęs ir pasaulio pajautimą, skatina žaisti judesiais, pojūčiais, emocijomis, kalba, vaizduote ir mintimis. Čia priimamos netikėti vaikų būdai suprasti, tyrinėti, improvizuoti, taip pat jų „neteisingos“ teorijos apie pasaulį, kurios gali įkvėpti pratęsti „tiesos“ paieškas.

Judraus patirtinio ugdymosi kontekstas

Jo paskirtis - skatinti vaikų judėjimo džiaugsmą ir kasdienį judrumą, didinti judraus mokymosi galimybes. Įdomias, prasmingas ugdymo(si) situacijas kuria dialogiška vidaus ir lauko aplinkų jungtis, įrangos mobilumas ir pritaikymas tyrinėti judesį bei judriais būdais dalyvauti visų ugdymo(si) sričių veiklose.

Kultūrinių dialogų kontekstas

Šiame kontekste vaikai dalyvauja daugialypiuose kultūriniuose kontekstuose, padedančiuose kurti savo individualų tapatumą ir tuo pačiu dalyvauti vaikų subkultūros bei artimiausios ir tolimesnių aplinkų kultūrų kūrime. Mokyklos aplinka tampa erdve nuolatinei socialinei ir kultūrinei sąveikai, pažįstant šeimos, mokyklos grupės, kaimynystės, regiono, etninės grupės, šalies bei globalaus pasaulio kultūrinius ypatumus ir vertybes.

Kalbų įvairovės kontekstas

Jo paskirtis - kurti ir palaikyti aplinkos sąlygas, palankias atsirasti ir plėtotis skirtingiems vaikų komunikavimo būdams, įvairiai žodinei ir nežodinei raiškai, kalbų pažinimui, teigiamoms nuostatoms, susijusioms su kalbų ir jos formų įvairove.

Tyrinėjimo ir gilaus mokymosi kontekstas

Tai kontekstas, atliepiantis prigimtinį vaikų smalsumą, įtraukiantis juos į aplinkos tyrinėjimą, skatinantis giliau suprasti aplinkos objektus, reiškinius ir jų ryšius, atrasti įvairius pažinimo ir mokymosi būdus. Kuriamas kontekstas kupinas žaismės, atviras iššūkiams, suteikiantis vaikams laisvę spėlioti, ieškoti atsakymų į savo klausimus ir priimti sprendimus, grindžiamus tyrinėjimais.

Realios ir virtualios aplinkos kontekstas

Šio konteksto paskirtis - papildyti ir praplėsti realybės kontekstus alternatyviomis skaitmeninėmis galimybėmis patirti ir pažinti, plėtoti vaikų skaitmeninį sumanumą ir informatinį mąstymą. Kuriami kontekstai grindžiami realios ir virtualios aplinkos sąveikomis, skaitmeninėmis priemonėmis ir įranga, teikiant prioritetą patirtiniam realių objektų ir reiškinių tyrinėjimui, kūrybiškumui ir socialinėms sąveikoms.

Kūrybinių dialogų kontekstas

Modeliuojant šį kontekstą, kuriama vaizduotę, smalsumą ir nuostabą kelianti aplinka, akcentuojanti patį kūrybos procesą. Vaikai patiria kūrybos laisvę, išgyvena netikėtumą, kūrybos džiaugsmą ir pasididžiavimą įveikus kūrybinius iššūkius. Aplinkų estetika ir įvairovė sudaro prielaidas vaikams tyrinėti kūrybinės raiškos galimybes, išbandyti kelis būdus įgyvendinti kūrybinę idėją ar išspręsti problemą, pasirinkti alternatyvias raiškos priemones, improvizuoti, kurti ir perkurti.

Vaikų pasiekimai ir jų vertinimas

Ikimokyklinio ugdymo rezultatai apibrėžiami kaip nuosekliai įgyjami ir plėtojami vaikų pasiekimai ugdymo(si) procese: vertybinės nuostatos, žinios bei supratimas ir gebėjimai. Pasiekimai suskirstyti į 18 sričių, kurios užtikrina optimalią visų vaiko potencinių galių ūgtį. Kiekviena kokybiškai įgyvendinama vaiko raidą skatinanti visuminio ikimokyklinio ugdymo(si) sritis (pvz., „Mūsų sveikata ir gerovė“, „Aš ir bendruomenė“, „Aš kalbų pasaulyje“, „Tyrinėju ir pažįstu aplinką“, „Kuriu ir išreiškiu“) prisideda prie visų 18 pasiekimų sričių plėtotės.

Pavyzdžiui, vertybinė nuostata, susijusi su susidomėjimu tuo, kas padeda augti sveikam ir saugiam, yra glaudžiai susijusi su gebėjimais, tokiais kaip maisto produktų atpažinimas ir pasirinkimas, asmeninės higienos įgūdžių taikymas, saugaus elgesio taisyklės gatvėje ir gamtoje, taip pat gebėjimas atpažinti tinkamus ir netinkamus prisilietimus.

Fizinei raidai svarbūs gebėjimai apima įvairius judesius: pralindimą pro kliūtis, stovėjimą, atsispyrimą, bėgimą keičiant kryptį ir tempą, lipimą laiptais, šuolius, metimą ir gaudymą kamuolio, taip pat taisyklingą sėdėseną, stovėseną ir eiseną. Smulkiosios motorikos gebėjimai apima tikslingą daiktų paėmimą, laikymą, perkėlimą, pieštuko ir žirklių taisyklingą laikymą, vikrius ir kruopius veiksmus su smulkiais daiktais.

Vertinant vaikų pasiekimus, svarbu atkreipti dėmesį į individualią pažangą. Konkretaus vaiko pasiekimai ir jo daroma pažanga vertinama lyginant ankstesnius jo pasiekimus su dabartiniais. Vaikų pasiekimai viešai tarpusavyje nelyginami. Tėvams (globėjams) vaikų pasiekimai ir pažanga aptariami individualiai, esant poreikiui, bet ne rečiau kaip du kartus per metus. Baigus programą, priešmokyklinio ugdymo mokytojas pateikia mokyklai, vykdančiai pradinio ugdymo programą, rekomendaciją apie vaiko pasiekimus. Šis nuoseklus vertinimas ir bendradarbiavimas su šeima užtikrina, kad kiekvienas vaikas gautų jam reikiamą paramą ir galėtų optimaliai atsiskleisti.

2024 m. daugiau kaip 50 proc. Daugų Vlado Mirono gimnazijos mokytojų ir švietimo pagalbos specialistų dalyvavo Europos Sąjungos bendrai finansuojamame projekte „Ikimokyklinio ugdymo turinio kaita“, kurio metu mokėsi, kaip atnaujinti ir dirbti pagal atnaujintą ugdymo turinį. Tai liudija apie nuolatinį įstaigos siekį tobulėti ir užtikrinti aukščiausios kokybės ikimokyklinį ugdymą.

tags: #ikimokyklinio #ugdymo #programa #pi #ka