Ikimokyklinis amžius - tai vienas svarbiausių ir dinamiškiausių vaiko raidos etapų, kurio metu formuojasi pagrindai visapusiškam asmenybės vystymuisi. Šiuo laikotarpiu vaiko raidai būdingas spartus, tačiau netolygus augimas, veiksmų, mąstymo ir kalbos vystymosi nevienalaikiškumas. Kiekvieno vaiko raida ir ugdymasis pasižymi unikaliais bruožais, todėl darnų vaikų vystymąsi užtikrina vaiko raidą skatinantis ugdymas, kuris atsižvelgia į individualius poreikius ir ypatumus.
Visuminio ugdymo svarba ikimokyklinukų raidoje
Visuminis ikimokyklinis ugdymas(is) yra pagrindinė kryptis, leidžianti plėtoti visas vaiko pasiekimų sritis. Įgyvendinant visuminio ugdymosi sritis - „Mūsų sveikata ir gerovė“, „Aš ir bendruomenė“, „Aš kalbų pasaulyje“, „Tyrinėju ir pažįstu aplinką“, „Kuriu ir išreiškiu“ - užtikrinamas visų 18 pasiekimų sričių vaiko pasiekimų augimas. Visuminis ugdymas(is) lemia vaikų emocinių, socialinių, fizinių, pažinimo, kalbos, kūrybos potencinių galių harmoningą plėtojimąsi. Ugdymosi veiklose modeliuojamas vientiso pasaulio vaizdo kūrimąsi sąlygojantis procesas, užtikrinamas balansas ir dermė tarp atskirų ikimokyklinio ugdymo(si) sričių, tarp ugdymosi ir ugdymo procesų. Toks holistinis požiūris yra itin svarbus, siekiant visapusiškai parengti vaiką būsimiems iššūkiams.
Fizinio aktyvumo ir judrumo skatinimas
Vaikai iš prigimties yra judrūs. Poreikis judėti reiškiasi bėgiojimu, išdykavimu, įvairiais judriais žaidimais, suaugusiųjų ir bendraamžių judesių bei veiksmų mėgdžiojimu, lenktyniavimu. Judėjimas yra itin svarbus ikimokykliniame amžiuje, nes leidžia vaikui įgyti patirties, normaliai vystytis, augti sveikam, susiformuoti judėjimo ir sveikatos įpročius, kurie dažniausiai išlieka visam gyvenimui. Aktyviai judant gerinama vaiko širdies ir kraujagyslių sistemos, plaučių veikla, fizinis aktyvumas (FA) daro teigiamą įtaką kaulinei sistemai, padeda koreguoti laikyseną ir išvengti jos sutrikimų, reguliuoti svorį, išvengti nutukimo, turi teigiamą poveikį emocinei jausenai. FA turi įtakos pažintinei vaiko raidai, lavina sensorinę motoriką (ypač regos, lytėjimo, rankos judesių koordinaciją, orientaciją erdvėje ir krypties suvokimą), skatina per judėjimą ieškoti, atrasti, pažinti, o tai suponuoja pozityvius fizinio ir psichinio brendimo pokyčius.
Šiandieniniai vaikai, alfa kartos atstovai, nuo mažens augantys su išmaniaisiais žaislais, aprūpinti naujausiomis informacinėmis technologijomis (IT). Pastaraisiais metais pastebimos ikimokyklinio amžiaus vaikų sveikatos blogėjimo tendencijos, siejamos su nepakankamu fiziniu aktyvumu. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, 2014 metais daugiau nei 41 milijonas vaikų iki penkerių metų amžiaus turėjo antsvorį. Visame pasaulyje labai padidėjo vaikų ir paauglių svoris, o daugelyje Europos šalių 20 proc. vaikų turi antsvorį. Nors PSO rekomenduoja kiekvieną dieną judėti ne mažiau kaip 1 valandą per dieną, tačiau tyrimai rodo, kad vaikai juda vis mažiau ir tai matoma jau ikimokykliniame amžiuje.
Kauno lopšelis-darželis „Vėrinėlis“ yra pripažintas sveikata stiprinanti mokyklos tinklo dalimi, kurioje įgyvendinama sveikatos stiprinimo programa „Fizinis aktyvumas - sveikata. Judame daugiau ir išradingiau“. Ši programa skatina vaikų kasdienį judrumą, didinant judraus mokymosi galimybes. Mokytojai ir švietimo pagalbos specialistai iš anksto numato galimas vaikų veiklos kliūtis arba jos tampa matomos vaikams veikiant sukurtame kontekste, taikant universalaus dizaino mokymuisi principus. Universalus dizainas mokymuisi yra kiekvieno vaiko sėkmingą ugdymąsi laiduojanti įtraukaus ugdymo organizavimo prieiga.
Spec. mankštomis lavinama vaikų judesių koordinacija, orientacija erdvėje, vikrumas, greitumas, jėga. Tai vyksta žaidžiant su įvairaus dydžio ir sunkumo kamuoliais: ridenant, mėtant įvairiu atstumu, visa jėga ar panaudojant reikiamą jėgą tikslui pasiekti, gaudant. Vaikų judrus patirtinis ugdymas(is) vyksta mokyklos vidaus ir lauko aplinkose, taip pat aplinkose už mokyklos ribų (parkai, muziejai, gamtos ir kultūriniai objektai ir kt.). Mokyklos aplinkoje kuriami vaikų emocinį ir fizinį saugumą užtikrinantys ugdymo(si) kontekstai, kurių bendrakūrėjai yra vaikai.
Gimnastikos pamokos Kauno sporto mokykloje STARTAS lavina fizines savybes: lankstumą, koordinaciją, jėgą. Stiprėja kaulai, prajudinamas visas kūnas, gerėja refleksai ir motoriniai įgūdžiai. Sportas praverčia ir psichologinei būsenai. Vaikai, atėję į gimnastikos pamokas, atsipalaiduoja, stiprina pasitikėjimą savimi, lavina koncentraciją, išmoksta nugalėti baimes. Atliekant tam tikrus elementus (pvz. laipiodami karstynėmis, kopėtėlėmis, laipteliais), vaikams gali būti nedrąsu - jie bijo nukristi, susižeisti, jog nepavyks atlikti pratimo ar pan. 2-3 metų vaikai vaikščioti ir išlaikyti pusiausvyrą mokosi eidami sumažinto ploto paviršiumi (tarp dviejų nubrėžtų linijų ir pan.), įveikdami kliūtis (ką nors peržengdami), lipdami į kalniuką.
Socialinių partnerių DEMO šokių studijos ir vaikų mados teatro veiklos, kuriose choreografė Vasarė supažindina vaikus su visą pasaulį užvaldžiusia stilinga gatvės šokio ir šou kultūra, taip pat prisideda prie fizinio aktyvumo skatinimo ir kūrybiškumo ugdymo. Kiekvienas vaikas aktyviai mokosi, turi sumanymų, nuolat ieško naujų veiklų ir iššūkių, padedančių tobulėti.
Fizinio ugdymo užsiėmimų ištraukos / Physical education highlights
Psichologiniai aspektai ir emocinė gerovė
Ikimokyklinis amžius yra vienas svarbiausių vaiko raidos etapų, o vaikų, turinčių elgesio ir kalbos sutrikimus, ugdymas reikalauja ypatingo dėmesio ir specializuotų metodikų. Šiame straipsnyje aptariami elgesio ir kalbos sutrikimų turinčių vaikų ugdymo ypatumai ikimokyklinėje įstaigoje, analizuojami įvairūs ugdymo metodai ir strategijos, atsižvelgiant į individualius vaiko poreikius ir ypatumus.
Specialiųjų ugdymosi poreikių (SUP) samprata ir vaikų ypatumai: Specialieji ugdymosi poreikiai - tai poreikiai, atsirandantys dėl įvairių raidos sutrikimų, negalių ar kitų sunkumų, trukdančių vaikui sėkmingai mokytis ir dalyvauti ugdymo procese. Ikimokyklinio amžiaus vaikai gali turėti įvairių specialiųjų ugdymosi poreikių, įskaitant:
- Elgesio ir (ar) emocijų sutrikimus: Šie sutrikimai pasireiškia sunkumais kontroliuojant emocijas, impulsyvumu, agresija, nepaklusnumu ir kitais nepageidaujamais elgesio modeliais.
- Kalbėjimo ir kalbos sutrikimus: Šie sutrikimai apima sunkumus tariant garsus, formuojant sakinius, suprantant kalbą ir bendraujant su kitais.
- Aktyvumo ir dėmesio sutrikimus: Šiems sutrikimams būdingas padidėjęs aktyvumas, impulsyvumas ir dėmesio koncentracijos sunkumai.
- Autizmo spektro sutrikimus: Autizmas yra raidos sutrikimas, kuris veikia socialinę sąveiką, komunikaciją ir elgesį. Autizmo spektro sutrikimą turintiems vaikams dažnai papildomai diagnozuojamas emocijų ir elgesio sutrikimas.
- Kompleksines negalias: Tai yra kelių negalių derinys, kuris sukelia didelių sunkumų vaiko raidai ir ugdymuisi.
- Socialinę atskirtį patiriančius vaikus: Vaikai iš socialiai pažeidžiamų šeimų gali patirti įvairių sunkumų, tokių kaip skurdas, nepriežiūra ir diskriminacija, kurie neigiamai veikia jų raidą ir ugdymąsi.
- Gabus vaikas: Gabūs vaikai pasižymi aukštesniais nei vidutiniai intelektiniais gebėjimais, kūrybiškumu ir motyvacija.
Svarbu atpažinti požymius, išduodančius vaiko raidos sutrikimus, kad būtų galima kuo anksčiau pradėti teikti pagalbą ir užtikrinti tinkamą ugdymą.
Kalbos sutrikimai ir jų poveikis: Kalba - vienas svarbiausių psichikos komponentų, dalyvaujantis visose žmogaus psichikos apraiškose. Vaikų, turinčių kalbos sutrikimų, kalbos vystymuisi įtaką daro nemažai psichologinių, socialinių ir fizinių veiksnių. Mokslinėje literatūroje išskiriamos įgimtos ir įgytos priežastys, kurios gali lemti vaikų kalbos sutrikimus. Įgimtos priežastys apima genetiką, biologinius veiksnius, klausos sutrikimus. Įgytos priežastys siejamos su mokymosi sunkumais, ligomis ir aplinka. Vaikų kalbos įgūdžiams lavinti tikslinga naudoti tokias priemones ir metodus kaip dailės terapija, kuri derinama su vaidybos elementais, žaidimai, skatinantys judėjimą ir vaidybą.
Emocijų sutrikimai ir jų poveikis: Emocijos yra psichologinės būsenos, kurios daro didelę įtaką vaiko elgesiui, socialinei sąveikai ir mokymuisi. Emocinių sutrikimų priežastys gali būti įvairios: centrinės nervų sistemos pažeidimai, socialinių kontaktų trūkumas ar nepilnavertiškumas vaikystėje, nepilna, nedarni šeima, nuolatiniai tėvų nesutarimai bei konfliktai, emocinių ryšių tarp tėvų ir vaikų trūkumai, netinkamas auklėjimo šeimoje stilius. Esminiai požymiai, rodantys emocijų sutrikimus, yra nesugebėjimas mokytis, sunkumai užmezgant ir palaikant santykius su bendraamžiais, neadekvatus elgesys įprastose situacijose, nuolatinė liūdesio ar depresijos būsena, fiziniai simptomai ar baimės, susijusios su asmeniniais ar mokykliniais sunkumais.
Tyrimas, kuriame dalyvavo 19 Klaipėdos m. X l/d ikimokyklinio amžiaus vaikų, parodė, kad žaidimų terapijos taikymas ugdant vaikų emocinę sveikatą ikimokyklinio ugdymo įstaigoje yra veiksmingas. Nustatyta, kad 5-6 metų vaikų gebėjimas kontroliuoti ir valdyti savo elgesį, emocijas žaidžiant pakito iš esmės. Žaidybinės veiklos pradžioje vaikai sunkiai galėjo susitvarkyti su iškilusiais sunkumais atliekant tam tikras užduotis, išryškėjo individualūs vaikų ir lyties skirtumai. Projektui įpusėjus, jie išmoko spręsti konfliktus, prisitaikyti prie situacijos, bendrauti ir bendradarbiauti. Pastebėta, kad susilpnėjo liūdesio, baimės ir nerimo emocijos.
Ugdymo metodai ir strategijos
Ikimokyklinėje įstaigoje taikomi įvairūs ugdymo metodai ir strategijos, skirti vaikams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių. Klasikiniai ugdymo metodai apima pokalbius, aiškinimą, demonstravimą ir pratimus. Netradiciniai ugdymo metodai apima įvairius kūrybinius metodus, tokius kaip dailės terapija, muzikos terapija, šokio ir judesio terapija, žaidimų terapija ir socialinių įgūdžių grupės.
Žaidimas ir savireguliacija: Žaidimas yra pagrindinis ugdymo metodas ikimokyklinėje įstaigoje. Jis padeda vaikams mokytis, bendrauti, spręsti problemas ir reguliuoti savo emocijas. Žaidimas ir savireguliacija yra glaudžiai susiję, nes žaidžiant vaikai mokosi kontroliuoti savo impulsus, laikytis taisyklių ir susitarti su kitais. Komunikuojant aptariamos emocijos, stengiamasi jas ne tik atpažinti, bet ir įvardinti. Tas pats metodas vieną kartą pasiteisina, o kitą kartą - ne, ir tai priklauso nuo situacijos, aplinkybių, nuotaikos. Norint pasiekti geresnių ugdymo rezultatų vaikams, turintiems emocijų sutrikimų, būtinas individualus darbas ir pedagogo buvimas šalia. Taip didėja vaikų savikontrolės galimybės.
Pozityvaus elgesio skatinimas grupėje: Siekiant formuoti pozityvų elgesį grupėje, svarbu sukurti aiškias taisykles ir lūkesčius: vaikai turi žinoti, koks elgesys yra priimtinas, o koks ne. Svarbu girti ir apdovanoti už gerą elgesį, teigiamai pastiprinant tinkamą elgesį. Kartais geriausia ignoruoti smulkų netinkamą elgesį, kadangi dėmesys gali paskatinti tokį elgesį kartotis. Naudojamos neigiamos pasekmės už rimtą netinkamą elgesį, svarbu, kad pasekmės būtų adekvačios elgesiui ir taikomos nuosekliai. Būtina būti nuosekliam ir teisingam, kad vaikai žinotų, jog taisyklės galioja visiems vienodai.
Vaikų agresijos valdymas: Svarbu nustatyti agresijos priežastis, suprasti, kodėl vaikas elgiasi agresyviai. Vaikams reikia išmokyti įveikti pyktį, atpažinti pyktį ir valdyti jį tinkamais būdais. Svarbu sukurti saugią aplinką, kurioje vaikai jaustųsi saugūs ir gerbiami. Suaugusieji turi rodyti tinkamą elgesį ir spręsti konfliktus taikiai.
Funkcinio elgesio vertinimo metodika: Vienas iš būdų keisti autizmo spektro sutrikimą turinčio ugdytinio probleminį elgesį yra funkcinio elgesio vertinimo metodikos panaudojimas. Ši metodika leidžia nustatyti priežastis, dėl kurių vaikas elgiasi vienaip ar kitaip, ir parinkti tinkamas intervencijas. Atliktas pusiau standartizuotas interviu, siekiant surinkti pirminius išplėstinius duomenis apie probleminį elgesį. Sukurti tiesioginio stebėjimo protokolai, siekiant surinkti duomenis apie probleminį elgesį. Parengtas probleminio elgesio korekcijos planas, taip pat stebėsenos protokolas, skirtas sekti probleminio elgesio epizodų skaičių ir nustatyti elgesio pokyčius. Elgesio intervencijos planas apima tokius metodus kaip antecedentinių įvykių manipuliavimas, siekiant sumažinti probleminio elgesio tikimybę ir padidinti pageidaujamo bei alternatyvaus elgesio tikimybę; dra (diferencinis alternatyvaus elgesio stiprinimas); DRI (diferencinis nesuderinamo elgesio stiprinimas); bausmė. Apibendrinant tyrimo rezultatus, galima teigti, kad funkcinis elgesio vertinimas gali būti naudojamas Lietuvos sąlygomis renkantis ugdymo metodus, skirtus pakeisti autizmo spektro sutrikimą turinčio vaiko probleminį elgesį. Tačiau šio metodo taikymas reikalauja papildomų žinių, laiko ir energijos sąnaudų. Elgesio intervencijos planas, kuris apima ugdymo metodus, skirtus pakeisti autizmo spektro sutrikimų turinčio vaiko probleminį elgesį, leidžia efektyviai ir greitai sumažinti probleminio elgesio epizodų skaičių.
Individualizuotas ugdymas: Ugdymo individualizavimas ir diferencijavimas yra būtini, siekiant užtikrinti, kad kiekvienas vaikas gautų tinkamą pagalbą ir galėtų sėkmingai mokytis. Ugdymo individualizavimas reiškia, kad ugdymo turinys, metodai ir priemonės yra pritaikomi prie individualių vaiko poreikių ir ypatumų. Ugdymo diferencijavimas reiškia, kad ugdymo turinys yra modifikuojamas, siekiant patenkinti skirtingus mokinių poreikius ir gebėjimus.
Specialistų komanda (logopedas, psichologas, socialinis pedagogas, specialusis pedagogas, dailės, muzikos, šokio judesio terapeutai, socialinių įgūdžių grupės specialistas, socialiniai darbuotojai) dirba aplink vaiką, todėl visi specialistai yra specialiai parinkti. Elgesio keitimo būdai apima individualiai vaikui pritaikytus būdus, galimybę pasišalinti iš dirginančios aplinkos, fizinius prisilietimus, veiklą būtent jam, muziką, asmeninį žaislą. Skirtingose situacijose taikomi skirtingi metodai. Labiausiai tinka užkandžiai, sensorinės- raminančios nusiraminimo priemonės, išbuvimas kartu vaiku, esant šalia ir jį palaikant. Vaikui gali būti sukurtas atskiras nusiraminimo kampelis arba kampelis grupėje, leidžiama pačiam pasirinkti nusiraminimo vietą.
Fizinė ir emocinė ugdymosi aplinka
Fizinė ir emocinė ugdymosi aplinka turi didelę įtaką vaikų elgesiui ir savijautai. Svarbu sukurti saugią, jaukią ir stimuliuojančią aplinką, kurioje vaikai jaustųsi gerbiami ir vertinami. Specialus centras, skirtas būtent vaikams, turintiems emocijų ir elgesio sutrikimų, pritaiko viską nuo aplinkos iki specialistų, kad atitiktų vaikų, patiriančių iššūkių visose gyvenimo srityse, poreikius.
Dinamiškos ugdymo(si) aplinkos samprata: Dinaminė ugdymo(si) aplinka - erdvė, kurioje sinergiškai sąveikaujant architektūros ir edukacijos dimensijoms aktyvinama vaikų veikla ir skatinamas jų fizinis aktyvumas, stiprinantis vaikų sveikatą ir kryptingai veikiantis asmenybės brandą. Architektūros dimensiją apima objekto funkcija ir koncepcija (interjeras, eksterjeras, landšaftas), architektūrinė meninė ir medžiaginė raiška, planiniai ir erdviniai sprendimai, vizualiniai ir funkciniai ryšiai, kontekstualumas, konstrukciniai sprendimai ir kt. Edukacinę dimensiją sudaro ugdymo tikslas, jo turinys, mokymo(si) metodai, formos, priemonės, ugdytojo ir ugdytinio santykiai, psichologinė atmosfera ir kt.
Ankstesnių metų tyrimai ir praktika rodo, kad sukurti vaikų fiziniam aktyvumui optimalią aplinką galima vadovaujantis šiais reikalavimais: ji turi būti saugi, įvairi, patraukli, erdvi; erdvės turėtų būti sutvarkytos taip, kad čia būtų galima žaisti ir pavieniui, ir didesnėmis grupėmis; įranga, medžiagos įvairios, tvirtos ir malonios; inventorius išdėliotas žemai; priemonės keičiamos atsižvelgiant į kintamus vaikų interesus, pomėgius ir amžių; būtina vieta vaiko asmeniniams daiktams pasidėti; naudotinos minkštos, švelnios priemonės (kilimai, pagalvės, paklotai); siekiant sumažinti triukšmą, siūloma naudoti triukšmą sugeriančias medžiagas.
Labai svarbu atkreipti dėmesį į judėjimo aplinką lauke. Tyrimų nustatyta, kad net apželdinant kiemą, nudažant žaidimų aikštelės žymėjimus, sutaisant sulūžusias ar nudažant senas priemones, teigiamai veikiamas ikimokyklinukų fizinis aktyvumas. Vaikai, kuriems buvo suteikta galimybė veikti įvairios topografijos (gamtinėje) aplinkoje, buvo aktyvesni šokinėdami, bėgdami, kopdami ir kt. Buvo nustatyta, kad pagerėjo vaikų, kurie aktyviai žaidė vienerius metus gamtoje, pusiausvyra, judrumas, bendra motorinė būklė. Tyrimų įrodyta, kad žaidimai gamtoje skatina vaikų kūrybiškumą, pažinimą, socialumą, mažina stresą. Mokslininkai nustatė, kad vaikai daugiau žaidžia ant žolės ar žaidimų aikštelėje bei atviroje erdvėje.
Analizuojant ikimokyklinio ugdymo įstaigų objektus, kurie savo architektūriniais sprendiniais (interjeru ir (ar) eksterjeru ir (ar) landšaftu) įprasmina dinaminės ugdymo(si) aplinkos koncepciją, galima pastebėti įdomių pavyzdžių. Pavyzdžiui, vaikų darželis „Sakura“ Japonijoje, kurio pastatas „laiptų“ principu skatina vaikų judėjimą įveikiant kliūtis. Dai-ichi Yochien ikimokyklinio ugdymo įstaiga Japonijoje turi specialią įdubą, kurioje lyjant susidaro didžiulė bala, leidžianti vaikams žaisti ir patirti džiaugsmą nepaisant oro sąlygų. „Guardian Early Learning“ centras Australijoje išsiskiria nelygiu reljefiniu grindų paviršiumi, imituojančiu gamtinę aplinką, skatinančiu vaikus judėti ir mokytis atlikti įvairius judesius. Vaikų darželis „Children’s House in Riedlepark“ Vokietijoje naudoja natūralias gamtines spalvas ir interjero detalėmis atspindi gamtos formas, o plati, veja apželdinta rampa leidžia vaikams tiesiai nusileisti į lauko žaidimų aikšteles. Vaikų darželis „Lotte“ Estijoje turi centrinę salę, esančią žemiau nei pirmo aukšto lygis, su vingiuojančiu koridoriumi, kuris tarnauja kaip žaidimų zona. Vaikų lopšelis-darželis „KM“ Japonijoje suprojektuotas su plačiomis rampomis, kuriomis galima užlipti iš vidinio kiemo į antrą aukštą, skatinant vaikų fizinį aktyvumą. „Forfatterhuset Kindergarten“ Danijoje sukurta aplinka kieme skatina vaikus aktyviai fiziškai judėti ir sportuoti, naudojant reljefą su kalvelėmis.
Bendradarbiavimas su tėvais ir daugiakalbystės įtaka
Sėkmingas elgesio sutrikimų turinčių vaikų ugdymas reikalauja glaudaus bendradarbiavimo su tėvais. Svarbu, kad tėvai ir pedagogai kartu aptartų vaiko poreikius, tikslus ir strategijas, bei nuosekliai taikytų jas namuose ir įstaigoje.
Daugiakalbystės reiškinys taip pat turi įtakos vaikų kalbos sutrikimams. Svarbu suprasti dvikalbystės ir daugiakalbystės sampratą, kalbos mokymosi vaikystėje modelius ir daugiakalbystės reiškinio vaikystėje įvairiapusiškumą. Būtina atpažinti kalbos sutrikimus daugiakalbiams vaikams ir teikti jiems logopedinę pagalbą. Vaiko galimybės įsisavinti kalbą daugiakalbėje aplinkoje priklauso nuo daugelio veiksnių, įskaitant vaiko daugiakalbės aplinkos susiformavimo ypatumus, kognityvinius ir lingvistinius gebėjimus. Reikia įvertinti vaiko kalbos sutrikimų diferencijavimą ir identifikavimą, taip pat daugiakalbių vaikų kalbos sutrikimų problematiką. Svarbu atsižvelgti į vaiko vystymąsi multikultūriniu aspektu ir formuoti tinkamą požiūrį į vaikų kalbos sutrikimus daugiakalbystėje aplinkoje.
tags: #ikimokyklinio #amziaus #vaiku #ypatumai