Suomijos ikimokyklinio ugdymo sistema: nuo istorijos iki modernių iššūkių

Suomijos ikimokyklinio ugdymo sistema yra pasaulyje pripažįstama dėl savo aukštos kokybės, lygybės ir holistinio požiūrio į vaiko raidą. Ši sistema, turinti gilias istorines šaknis, nuolat tobulinama, atsižvelgiant į besikeičiančius visuomenės poreikius ir ugdymo mokslo atradimus. Straipsnyje detaliai nagrinėjama Suomijos ikimokyklinio ugdymo istorija, organizavimo principai, alternatyvos tėvams, ugdymo turinys, vertybės ir iššūkiai, su kuriais susiduriama šiuolaikinėje šalyje.

Ikimokyklinio ugdymo ištakos ir raida Suomijoje

Ikimokyklinio ugdymo įstaigų istorija Suomijoje siekia 1860-uosius metus. Tuo metu buvo pradėti steigti vaikų darželiai, skirti padėti šeimoms kokybiškai ugdyti vaikus, ir lopšeliai, kurių paskirtis - užtikrinti mažų vaikų globą, kol tėvai dirbo. Tai buvo ypač svarbu nedideles pajamas turinčioms šeimoms ar vienišoms mamoms, priverstoms anksti grįžti į darbą iš motinystės atostogų. Šis ankstyvasis etapas parodė supratimą apie būtinybę teikti paramą šeimoms ir užtikrinti vaikų gerovę.

Reikšmingas posūkis įvyko 1973 metais, kai buvo priimtas Dienos priežiūros centrų aktas. Šiuo aktu vaikų darželiai ir lopšeliai buvo pavadinti bendru pavadinimu - dienos priežiūros centrais. Suvienodinta buvo ir jų paskirtis - užtikrinti vaikų priežiūrą ir ugdymą. Tai buvo žingsnis link sistemos standartizavimo ir didesnio prieinamumo.

Savivaldybių vaidmuo ir vaikų dalyvavimas ugdyme

Už ikimokyklinio ugdymo organizavimą Suomijoje atsakingos savivaldybės. Jos turi svarbią pareigą - sukurti vietą ugdymo įstaigoje kiekvienam vaikui, kurio tėvai pareiškė norą, kad jų vaikas lankytų ikimokyklinę įstaigą. Tai grindžiama lygybės principu, siekiant užtikrinti, kad visi vaikai turėtų galimybę gauti kokybišką ugdymą.

Duomenys rodo, kad 2011 metais ikimokyklinio ugdymo įstaigas Suomijoje lankė 55 proc. vaikų nuo gimimo iki 6 metų amžiaus. Lyginant su Lietuva, kur 2011 metais 53 proc. vaikų nuo 1 iki 6 metų amžiaus lankė ikimokyklines įstaigas, Suomijos rodikliai buvo šiek tiek aukštesni.

Ikimokyklinio ugdymo įstaigų nelankantys vaikai Suomijoje yra prižiūrimi ir ugdomi namuose. Tėvai už tai gauna vadinamąją „namų priežiūros“ pašalpą. Nors Suomijos švietimo strategų nuomone, ikimokyklinio amžiaus vaikams daug naudingiau lankyti savivaldybių ikimokyklinio ugdymo įstaigas, dalis tėvų vis tiek pasirenka vaiko priežiūrą ir ugdymą namuose.

Priešmokyklinis ugdymas Suomijoje nėra privalomas, tačiau jame dalyvauja išskirtinai didelis skaičius vaikų - 98,5 proc. priešmokyklinio amžiaus vaikų. Tai rodo, kad tėvai vertina šio ugdymo etapo svarbą, nors jis ir nėra formaliai įpareigojantis.

Alternatyvos ikimokykliniam ugdymui: nuo namų priežiūros iki privačių įstaigų

Suomijos sistema siūlo kelias alternatyvas tėvams, norintiems užtikrinti savo vaikų priežiūrą ir ugdymą:

1. Vaiko priežiūra ir ugdymas namuose: Tai pirmoji alternatyva, kai vienas iš tėvų lieka namuose su vaiku. Tokiu atveju mokama vaikų priežiūros ir ugdymo pašalpa. Jos fiksuotoji dalis gali siekti net iki 1 200 Lt (apie 347 EUR) per mėnesį už pirmąjį vaiką, o didžiausia kintamoji dalis yra 600 Lt (apie 174 EUR) per mėnesį už vaiką. Be to, kiekviena savivaldybė gali skirti papildomų lėšų mažas pajamas turinčioms šeimoms ar tėvams, patiems prižiūrintiems vaikus. Šią alternatyvą Suomijoje yra pasirinkę apie 11 proc. šeimų.

2. Savivaldybės ikimokyklinio ugdymo įstaiga: Antroji alternatyva - pateikti prašymą savivaldybėje dėl vaiko priėmimo į ikimokyklinio ugdymo įstaigą. Savivaldybė per nustatytą pusės metų laikotarpį turi surasti vaikui vietą ir užtikrinti jo ikimokyklinį ugdymą. Gavusi tėvų prašymą, savivaldybė pirmiausia patikrina, ar yra laisvų vietų netoli gyvenamosios tėvų vietos esančiose savivaldybės ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Jeigu laisvų vietų nėra, svarstoma, kiek dar tėvų pageidauja, kad jų vaikai lankytų ikimokyklinio ugdymo įstaigas, ir ar būtų racionalu steigti naują grupę ar naują ikimokyklinio ugdymo įstaigą.

   • Šeimos dienos priežiūros centras: Tuo atveju, jei vaikų skaičius nepakankamas naujos grupės ar įstaigos steigimui, šeimoms pasiūloma susiburti į šeimos dienos priežiūros centrą. Savivaldybė yra atsakinga už šio centro įsteigimą: ji suranda tinkamas patalpas, jas pritaiko vaikų priežiūrai ir ugdymui, parūpina reikalingas priemones. Kai kurios savivaldybės šeimos dienos priežiūros centrus steigia tik su sąlyga, kad vienas iš tėvų, kuris bus auklėtojas, turėtų ir ikimokyklinio ugdymo srities išsilavinimą. Tokiam centrui vadovauja arčiausiai esančios ikimokyklinio ugdymo įstaigos vadovas arba, atsiradus daug šeimos dienos priežiūros centrų apylinkėje, paskiriamas atskiras vadovas keliems centrams. Vienas šeimos dienos priežiūros centras, kuriame auklėtoju dirba ir iš savivaldybės atlyginimą gauna vienas iš tėvų, įsteigiamas ne daugiau kaip keturiems vaikams. Kai susidaro daugiau nei keturių vaikų grupė, gali būti steigiamas Grupinis šeimos dienos priežiūros centras, kuriame dirba daugiau nei vienas vaikų auklėtojas. Grupiniame šeimos dienos priežiūros centre bent vienas auklėtojas turi turėti tinkamą profesinį išsilavinimą.

3. Privati ikimokyklinio ugdymo įstaiga: Trečioji alternatyva - vaikus ugdyti privačioje ikimokyklinio ugdymo įstaigoje. Tėvai, negavę vietos savivaldybės įstaigose ir nesutikę steigti šeimos dienos priežiūros centro ar dalyvauti grupiniame centre, iš savivaldybės gauna pasiūlymą vaikus ugdyti privačioje įstaigoje. Savivaldybės bendradarbiauja su privačiais teikėjais dviem būdais:

   • Savivaldybė „perka“ vietas: Savivaldybė „perka“ ikimokyklinio ugdymo vietas iš privačios įstaigos ir padengia visas vienam vaikui tenkančias ugdymo sąnaudas. Vidutinės vieno vaiko ugdymo sąnaudos Suomijoje siekia apie 43 000 Lt (apie 12 450 EUR) per metus. Tokiu atveju tėvai savivaldybei moka tokį pat ikimokyklinio ugdymo mokestį kaip ir visi tėvai, kurių vaikai ugdomi savivaldybės įstaigose (vidutiniškai apie 500 Lt arba 145 EUR per mėnesį).
   • Savivaldybės kompensacija: Jei tėvai nesutinka ugdyti vaikų šeimos dienos priežiūros centre, jiems gali būti pasiūlyta vaiko ugdymo privačiose įstaigose kompensacija, kuri gali siekti iki 2 000 Lt (apie 580 EUR) per mėnesį.

Privačių ikimokyklinio ugdymo įstaigų tinklas Suomijoje nėra labai platus, nes kiekvienoje savivaldybės įstaigoje vaikams garantuojamas visapusiškas kokybiškas ugdymas. Privačios įstaigos dažniausiai steigiamos Valdorfo, Montessori ar kitoms alternatyvioms pedagoginėms sistemoms įgyvendinti.

Ugdymo turinys ir vertybės: holistinis požiūris į vaiko raidą

Nuo 2003 metų Suomijoje veikia nacionalinio lygmens ikimokyklinio ugdymo programa, kuri yra atnaujinama ir tobulinama. Programoje apibrėžiami pagrindiniai ikimokyklinio ugdymosi tikslai: padėti vaikui augti individualia asmenybe, gebančia priimti sprendimus, susijusius su savo gyvenimu ir gerove, bei gebančia užmegzti ir palaikyti geranoriškus santykius su kitais žmonėmis.

Programoje taip pat apibrėžiamos svarbiausios vertybės, kuriomis vadovaujamasi ugdant vaikus:

• Socialinis teisingumas ir lygybė.
• Atsižvelgimas į vaiko interesus.
• Vaiko teisė visapusiškai ugdytis pagal savo galimybes.
• Saugumas.
• Šilti santykiai su pedagogais ir grupės vaikais.
• Teisė būti išklausytam ir suprastam.
• Teisė į paramą, kai jos reikia.
• Džiaugsmingas ugdymasis.

Suomijoje ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimai nėra griežtai apibrėžti ir vertinami standartizuotais testais. Orientuojamasi į aukštos kultūros ir kokybės vaikų ugdymo procesą. Remdamosi nacionaline programa, savivaldybės parengia ir patvirtina savivaldybės lygmens programas, o ikimokyklinio ugdymo įstaigos - savo įstaigos programas.

Viena iš išskirtinių Suomijos ikimokyklinio ugdymo savybių yra didelis dėmesys vaikų ugdymui lauke. Nepaisant oro sąlygų, vaikai kasdien, mažiausiai valandą, praleidžia gryname ore. Tai skatina fizinį aktyvumą, tyrinėjimo gebėjimus ir meilę gamtai.

Auklėtojų ir vaikų santykis bei erdvės reikalavimai

Suomijos ikimokyklinio ugdymo įstaigose auklėtojų ir auklėtojo padėjėjų skaičius grupėje numatomas pagal didžiausią galimą vaikų ir suaugusių darbuotojų santykį, siekiant užtikrinti individualų dėmesį kiekvienam vaikui.

• Grupėje, kurioje lanko vaikai nuo trejų iki šešerių metų ir kuri dirba visą dieną, vienam suaugusiam darbuotojui tenka ne daugiau kaip septyni vaikai.
• Dalyje darbo dienos dirbančioje grupėje šis santykis yra didesnis - vienam suaugusiam darbuotojui tenka 13 vaikų.
• Grupėje, kurioje lanko vaikai iki trejų metų, nesvarbu, ar ji dirbą visą dieną ar dalį dienos, vienam suaugusiam darbuotojui tenka ne daugiau kaip keturi vaikai.

Nors grupėje lankantis vaikų skaičius nėra ribojamas, praktiškai retai pasitaiko grupių, kuriose būtų daugiau nei 30 vaikų. Pavyzdžiui, grupėje, kurioje ugdomi 20-21 vaikas, dirba 3 darbuotojai. Jei grupėje ugdomi 22 vaikai nuo trejų iki šešerių metų amžiaus, joje privalo dirbti jau keturi darbuotojai, iš kurių bent du privalo būti auklėtojai, įgiję aukštąjį ikimokyklinio ugdymo srities išsilavinimą.

Suomijos teisės aktuose nėra griežtai apibrėžta, kiek kvadratinių metrų ploto turi atitekti vienam vaikui, tačiau vadovaujantis protingumo principu, dažniausiai skiriama nuo 5 iki 10 kv. metrų vienam vaikui. Tai užtikrina pakankamai erdvės žaidimams ir veikloms.

Taip pat nenustatytas minimalus vaiko ugdymosi įstaigoje laikas per dieną ar mėnesį. Tėvai pagal savo poreikius gali atvesti vaiką į ikimokyklinio ugdymo įstaigą nors ir dviem valandoms per dieną. Vis dėlto apibrėžtas ilgiausias galimas vaiko buvimo įstaigoje laikas - dešimt valandų per dieną. Išimtis taikoma ikimokyklinio ugdymo grupėms, kurios darbo laiką priderina prie tėvų, dirbančių pamainomis - tokiu atveju ugdymas gali tęstis ilgiau nei dešimt valandų per dieną, gali būti dirbama ir savaitgaliais ar švenčių dienomis.

Atviros ikimokyklinio ugdymo veiklos ir tėvų įtraukimas

Siekiant užtikrinti kokybiškesnį vaikų ugdymą šeimose ir padėti tėvams perprasti šiuolaikinius vaikų ugdymosi metodus, kai kurios savivaldybės šeimoms sudaro galimybę kartu su vaiku dalyvauti nemokamose atvirose ikimokyklinio ugdymo veiklose. Šioms veikloms skiriama aptverta lauko žaidimų aikštelė arba vaikų ir jų šeimų narių veiklai pritaikyta patalpa pastate.

Atviros ikimokyklinio ugdymo veiklos metu žaidimų aikštelėje dirba 2-3 ikimokyklinio ugdymo auklėtojo padėjėjai, turintys profesinį socialinės rūpybos ir sveikatos priežiūros krypties išsilavinimą. Į aikštelę ar patalpą gali ateiti visi tėvai su savo ikimokyklinio amžiaus atžalomis ir dalyvauti organizuojamuose žaidimuose, kūrybinėse veiklose, diskusijose. Vaikams žaidžiant, tėvams sudaroma galimybė dalyvauti mokymuose apie vaikų ugdymą, priežiūrą, sveikatą ir kt. Vaikai ir tėvai gali dalyvauti be jokios išankstinės registracijos. Svarbu paminėti, kad tėvai negali palikti vaikų šioje aikštelėje ar patalpoje ir išeiti savais reikalais - juos atvedęs suaugęs šeimos narys negali palikti aikštelės teritorijos ar patalpos.

Iššūkiai ir ateities perspektyvos

Viena didžiausių Suomijos ikimokyklinio ugdymo problemų šiuo metu yra bakalauro ar magistro studijas baigusių auklėtojų trūkumas. Šie auklėtojai grupėse atlieka svarbiausią vaidmenį - stebi vaikų pasiekimus ir pažangą, planuoja tolesnį vaikų ugdymą, koordinuoja kitų darbuotojų veiklą ir reflektuoja ugdymo kokybę. Nors auklėtojo atsakomybė yra didelė, atlyginimas neženkliai skiriasi nuo auklėtojo padėjėjo atlyginimo (vidutiniai atlyginimai atitinkamai siekia apie 7 000 Lt (apie 2027 EUR) ir 7 900 Lt (apie 2288 EUR)), o auklėtojo išsilavinimą įgyti trunka vieneriais metais ilgiau. Šis atotrūkis tarp atsakomybės ir atlygio gali būti viena iš priežasčių, stabdančių kvalifikuotų specialistų atėjimą į ikimokyklinio ugdymo sektorių.

Apibendrinant, Suomijos ikimokyklinio ugdymo sistema išsiskiria itin dideliu finansavimu, plačiu įstaigų tinklu, ilgu darbo laiku, didesniu darbuotojų skaičiumi tenkančiu vienam vaikui, aukštesniais išsilavinimo reikalavimais auklėtojams ir auklėtojo padėjėjams. Nors kai kurie higienos reikalavimai nėra taip griežtai reglamentuojami kaip Lietuvoje, praktiškai Suomijoje ikimokyklinėse įstaigose tenka daugiau ploto vienam vaikui. Ši sistema, grindžiama lygybės, kokybės ir vaiko gerovės principais, yra vertingas pavyzdys kitoms šalims, siekiančioms tobulinti savo ikimokyklinio ugdymo paslaugas.

tags: #ikimokyklines #istaigos #suomijoje