Nuo pat mažumės mus traukia gamta, jos grožis, paslaptys. Sparnuočių įvairovė, jų grakštūs siluetai, spalvingi apdarai, skambios giesmės, įdomus gyvenimo būdas patraukia daugelio mūsų dėmesį. Dauguma paukščių - labai naudingi žmogui. Tačiau šiais naujais technologijų laikais, sunkiai bepastebime gyvąją aplinką. Šiame straipsnyje pasinersime į vaikų ir gamtos pasaulį, tyrinėdami, kaip nuo pat mažų dienų ugdyti ekologinį sąmoningumą, didinti vaikų meilę ir pagarbą gamtai, formuoti tvaraus gyvenimo įpročius.
Vaikų ir Jaunimo Švietimas Tvarumo Temomis
Projekto metu daug dėmesio skiriama vaikų ir jaunimo švietimui tvarumo bei gyvenimo būdo be atliekų temomis, ekologinio sąmoningumo didinimui. Mažieji herojai vaikus moko, kaip elgtis tvariai, saugoti ir puoselėti gamtą: rūšiuoti atliekas, kompostuoti, nešiukšlinti, gausinti bioįvairovę, nerauti augalų, nemaitinti laukinių paukščių ir pan. Monstriukai Šiukšlius ir Eko vaikams iš Biržų jau pažįstami - tai knygelės „Šiukšliaus ir Eko nuotykiai Biržuose“ personažai, kuriuos sukūrė Biržuose gyvenanti iliustratorė ir dizainerė Gie Vilkė. Mažiesiems (5-7 metų vaikams) skirtą animaciją kūrė Vytautas Rimkus - žaismingi personažai derinami su specialiai ikimokyklinio amžiaus vaikams pritaikyta edukacine informacija. Gegužės 6 d. filmukai buvo pristatyti pirmiesiems žiūrovams - Biržų mokyklos-darželio „Vyturėlis“ priešmokyklinukams bei pradinės klasės mokiniams, Biržų lopšelio-darželio „Ąžuoliukas“ ir Biržų lopšelio-darželio „Drugelis“ priešmokyklinio ugdymo grupių vaikams. Renginio metu vaikai dalyvavo ir virtualios realybės edukacijoje „Žalioji žinutė“. Šie animaciniai filmai sukurti įgyvendinant projektą LL-00045 „Biologinės įvairovės ir žaliosios infrastruktūros apsauga plėtojant tvarų rekreacijai naudojamų teritoritorijų valdymą Biržuose ir Aizkrauklėje / Safe and diverse“, kurį finansuoja Europos Sąjungos 2021-2027 m. Interreg VI-A Latvijos ir Lietuvos programa.
Atotrūkis Nuo Natūralios Aplinkos ir Jo Prevencija
Dirbdami su mokiniais ir jų šeimomis pastebime, kad vis labiau didėja atotrūkis nuo natūralios aplinkos: mokiniams trūksta gamtos pažinimo, saugojimo ir puoselėjimo įgūdžių, tyrinėjimų natūralioje aplinkoje patirties. Todėl 2015 metų gegužės-gruodžio mėnesiais Vilniaus inžinerijos licėjaus mokiniai, mokinių tėveliai bei mokytojai vykdė visuomenės aplinkosauginį švietimo projektą ,,Sulaikykime žemę - jai žaluma reikalinga“. Įgyvendindami projekto veiklas siekėme, kad mokiniai pajaustų ir suvoktų gamtos vientisumą ir harmoniją, numatytų savo veiksmų padarinius gamtai bei jų grįžtamąjį poveikį; kad nevartotojiškas požiūris į gamtą, pagarba gyvybei ir atsakomybė už ją taptų jų vertybine nuostata. Mokiniai daug laiko praleido gamtoje, edukacinių pamokėlių, stebėjimų, tyrinėjimų metu geriau pažino Vilniaus apylinkes, kartu organizuojant renginius sustiprėjo tarpusavio ryšiai su Antakalnio bendruomenės nariais, glaudus bendradarbiavimas su Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) Gamtos, matematikos ir technologijų fakulteto darbuotojais.
Augalų Pasaulio Atajos
Projekto metu mažieji dalyvavo mokymuose įvairiose išvykose - mokymuose. Jo metu mokiniai sužinojo kaip augalai auga, žydi, apsisaugo, prisitaiko prie aplinkos, suprato, kad su augalais kaip ir su žmonėmis reikia bendrauti, atsakingai ir saugiai elgtis. Šiuos mokymus vedė LEU vyresnioji botanikė Teresė Jokšienė. LEU oranžerijos, kuriai vadovauja Teresė Jokšienė, augalų įvairovę retai kur pamatysi. Tai įvairiausi augalai iš Amerikos, Azijos ir Afrikos. Mokiniai pamatė drėgnųjų miškų augalus, palmes, avokado medį, kuris labai greitai auga, antrą pagal brangumą prieskonį - vanilę, trečią - kardamoną, popiermedį, didžiausias žoles - bananus (vienas bananas žydėjo), augalus - kompasus, papirusą, iš kurio gamindavo popierių, Azijoje augantį bambuką (per 1 val. paauga 10 cm). Išvydo ir prie Viduržemio jūros augantį nuodingą augalą oleandrą (sudeginus medieną pelenai lieka nuodingi), vilnamedį, fikusą, kurio, sultys - lateksas - yra natūrali guma.
Sparnuočių Draugai ir Jų Saugumas
Nuo pat mažens mus traukia gamta, jos grožis, paslaptys. Sparnuočių įvairovė, jų grakštūs siluetai, spalvingi apdarai, skambios giesmės, įdomus gyvenimo būdas patraukia daugelio mūsų dėmesį. Dauguma paukščių - labai naudingi žmogui. Vienų jų naikina kenkėjus - žalingus vabzdžius ir graužikus, kiti yra medžiojami, treti savo spalvingu apdaru puošia mūsų miškus, parkus, skverus. Tačiau šiais naujais technologijų laikais, sunkiai bepastebime gyvąją aplinką. Ornitologas Gediminas Petkus vaizdžiai papasakojo mokiniams apie sparnuočius. Mokiniai nustebo sužinoję apie paukščių kilmę. Mokiniams buvo smalsu stebėti paukščius mokyklos kieme per specialią ornitologų filmavimo kamerą. Pradinukai suprato, koks svarbus, atsargus ir kantrus yra ornitologų darbas. Kiek daug triūso ir laiko sugaištama, kol aprašomas ir ištiriamas paukštis. Pastebėjome, kad vaikai, artimiau susipažinę su paukščiais, jų gyvenimo būdu, ypatybėmis, stengsis juos globoti ir saugoti.
Biologinės Įvairovės Nykimą Lemiančios Žmogaus Veiklos
Biologinės įvairovės nykimą lemia aktyvi žmogaus veikla: žemės naudojimo pokyčiai, statybos, miškų, vandenynų, upių, ežerų ir dirvožemio išteklių eikvojimas, tarša. Taip pat prie šio proceso prisideda ir klimato kaita. Į mokyklą pasikvietėme svečią - Lietuvos entomologų draugijos (LED) prezidentą, Vilniaus universiteto dėstytoją dr. Andrių Petrašiūną. Jis papasakojo apie LED visuomeninės organizacijos, vienijančios vabzdžiais ir jų apsauga besidominančius Lietuvos piliečius, veiklą. Pradinukai atidžiai klausėsi lektoriaus pasakojimo, grožėjosi gamtos vaizdais ekrane, o labiausiai mokinius sudomino vabzdžių gaudymo, tyrinėjimo įrankiai, pateiktos drugelių, įvairių vabzdžių kolekcijos. Tai - dar vienas iš gausių visuomenės aplinkosauginio švietimo projekto „Sulaikykimę žemę - jai žaluma reikalinga“ renginių (kartu su Antakalnio bendruomene).
Labirintų Reikšmė ir Vidinė Harmonija
Pasitelkęs į pagalbą savanorius, šių labirintų kūrėjas Vaidenis Čapskis papasakojo apie labirintų reikšmę ir jų poveikį žmogui. Tai buvimas ir pasikalbėjimas su savimi, gebėjimas atsakyti į daugelį kasdienių klausimų: kodėl gimėme šiame pasaulyje, kur skubame… Aiškumo labui pasiūlė žaisti žodžių asociacijų žaidimą. Užduotis iš pradžių pasirodė sunkoka, bet pradinukams įveikiama! Po žaidimo mokiniams buvo pasiūlyta pasivaikščioti labirintu. Skambant būgno, pagaliukų ritmams, mokiniai rikiavosi į eilutę. Sustoję kiekvienas smalsiai akimis sekė susikaupusį labirintu keliaujantį draugą ir kantriai laukė savo eilės. Įveikę labirinto vingius, mokiniai vaišinosi šilta mėtų arbata ir obuoliais, kurių parūpino Antakalnio bendruomenės narė Edita Kavaliauskienė su savo pagalbininkais.
Botanikos Sodo Atajos ir Augalų Įvairovė
Septyni kilometrai nuo Vilniaus inžinerijos licėjaus ir atsiduriame nepaprastoje gryno oro, tylos ir ramybės saloje. Botanikos sode galima praleisti visą dieną. Nuobodu tikrai nėra. Čia galima rasti natūralių gamtos kampelių, kur sėja vėjas, laisto lietus, o augina saulės šiluma. Nors gėlės jau buvo nužydėjusios, akį patraukė šalia žydintys viržiai. Didžiojo gėlių slėnio vakariniame krašte mus pasitiko astrų žiedai. Tvenkinių pakraščiuose matėme kelių rūšių viksvas, švendrus, migles, šunažolę. Pakilus keliuku aukštyn stebėjome gausią jurginų, kardelių kolekciją. Rytinėje dalyje - didelė spygliuočių kolekcija: maumedžiai, eglės, tujos… Malonu pasivaikščioti ir po lapuočių alėją. Mokiniai sode susipažino su daugeliu augalų, medžių. Pamatė šilkmedį, riešutmedį, gudobeles, kukmedžius, alyvas. Kelionė paliko daug malonių įspūdžių.
Smulkieji Vandens Gyventojai: Paslaptingas Pasaulis
2015 m. spalio 7-ąją bei 14-ąją Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro Gamtinio ir ekologinio ugdymo skyriuje vyko netradicinės pasaulio pažinimo pamokos, tema - „Smulkieji vandens gyventojai“. Pamokos pradžioje mokinius lektorė sudomino žaidimu, kurio metu vaikai iš dėžės traukė žaislinius gyvūnus ir bandė įvardinti jų pavadinimus. Po žaidimo lektorė smulkiau papasakojo apie mažiausius vandens gyventojus, demonstravo skaidres, rodė filmukus. Suteikė žinių ne tik apie Lietuvos, bet ir apie kitų šalių smulkiuosius vandens gyventojus. Mokiniai daug sužinojo apie vėžiagyvius, kurių aprašyta apie 50 000 rūšių. Jiems būdinga labai didelė formų įvairovė, atsiradusi prisitaikant prie skirtingų ekologinių nišų ir gyvenimo būdo. Didžioji dauguma yra vandens gyvūnai, tačiau yra rūšių gyvenančių ir sausumoje. Vaikai suprato, kad vėžiagyvių kūną sudaro dvi pagrindinės dalys - galvakrūtinė ir pilvelis. Augdami vėžiagyviai kelis kartus nusineria. Mokiniai susipažino ir su kitais vėžiagyviais: kriliais, šoniplaukomis, vėdarėliais, dafnijomis. Sužinojo, kad pernelyg išvešėjus dumbliams, dafnijos bando praryti visą dumblių koloniją, taip neretai žūsta užspringusios. Nustebo sužinoję, kad ciklopai turi tik vieną akį, todėl pavadinti pagal senovės Graikijos mituose minimus vienaakius pabaisas - kiklopus. Mokiniai patys išsiaiškino, kad dumbliavabaliai minta dumbliais. Sužinojo, kad oro atsargas jie kaupia po šlaunų dangčiais, pilvelio gale arba po antsparniais, o pasipildydami atsargas, vabalai iškiša pilvelį virš vandens. Susipažino su keliomis dėlių rūšimis. Skaidrėse pamatė, kaip medicininė dėlė naudojama gydymui. Pasirodo, jos ne tik gaudomos natūraliuose vandens telkiniuose, bet ir specialiai veisiamos. Pamokas mokiniai baigė apžiūrėdami gausią smulkiųjų vandens gyventojų kolekciją, įsikūrusią akvariumuose.
Gyvūnų Gerovė ir Beglobių Globos Svarba
Visai neseniai mokyklos kieme skraidė margaspalviai lapai. Bet išdykėlis rudens vėjas juos nudraskė ir numetė ant žemės. Medžiai stovi pliki, bespalviai. Todėl mažieji licėjaus mokiniai nutarė papuošti mokyklos kieme augančius medelius. Ant jų šakelių atsitūpė pelėdžiukai, vėl vėjyje plaikstėsi išmarginti klevo, ąžuolo, beržo lapai. Po krūmais, pasigrožėti mingančia gamta, sutūpė nykštukai. Šios akcijos metu mokiniai skatinami skirti ypatingą dėmesį savo augintiniams, padėti beglobiams gyvūnams ir kitaip prisidėti prie gyvūnų gerovės. Mokiniai dvi savaites rinko medžiagą apie gyvūnus, pasakojo apie savo augintinius, jų priežiūrą, gyvenimo būdą. Į mokyklą atvyko gyvūnų globos organizacijos VšĮ „Lesė“ savanorės Rasa ir Agnė, kurios pristatė jau aštuonerius metus gyvuojančią organizaciją. Mokiniai sužinojo, kad šią organizaciją įkūrė savanoriai gyvūnų draugai, kurie ėmė rūpintis beglobiais gyvūnais ir aktyviai ieškoti jiems naujų namų. Dabar ,,Lesė“ yra viena didžiausių savanoriškų gyvūnų globos organizacijų Lietuvoje. Savanorės teigė, jog gyvūnams svarbiausia - žmonių meilė, taisyklinga priežiūra, atsakomybė už juos. Mokiniai, stebėdami filmuotą medžiagą, turėjo galimybę susipažinti su gyvūnais, gyvenančiais „Lesės“ globos organizacijoje. Išvydę tokius mielus gyvūnėlius, mokiniai sakė, kad jie taip pat norėtų savanoriauti. Tad mūsų mokykloje visą savaitę vyko akcija „Paremkime beglobius gyvūnus“ (organizavo pradinių klasių mokytojos). Jos metu mokiniai aukojo beglobiams gyvūnams ne tik skanėstus, bet ir žaislus, dubenėlius maistui, drabužėlius ir šiltus apklotus.
Derliaus Šventė ir Bendruomeniškumas
2015 m. rugsėjo pirmomis dienomis Vilniaus inžinerijos licėjaus pradinukai apsilankė Antakalnio bendruomenės ir sodininkų surengtoje Derliaus šventėje, kuri vyko Sapiegų parke. Šventės metu mokiniai dalyvavo akcijoje „Dalinkis ir dalyvauk“, ragavo „Draugų uogienę“, moliūgų sriubą, pyragus, grožėjosi daržovių paroda. Nusifotografavo su moliūgu čempionu, kuris svėrė 100 kg! Klausėsi žolininkės Noros patarimų. Ji mokė susirinkusiuosius kaip auginti prieskoninius augalus, vaistažoles. Skautai pamokė mažesniuosius dalyvius kaip užsikurti laužą, vaišino vaistažolių arbata, mokė surišti vėjo, audėjos, draugystės ir kitus mazgus, aiškino jų atsiradimo istorijas. Kartu su skautais mokiniai žaidė daug smagių žaidimų, po kurių draugiškai ant laužo kepė duonelę. Derliaus šventė apvainikavo šių metų sezono darbų pabaigą Antakalniečių sode.
Kūrybinės Dirbtuvės: Vabzdžių Viešbučiai ir Mandalų Kūryba
Viena bendradarbiavimo veiklų - kūrybinės dirbtuvės. Pradinukai su technologijų mokytoju Laurynu Dapkevičiumi nutarė savo mokyklos kieme apgyvendinti vabalėlius, įrengti jiems namelius - vabzdžių viešbučius. Vabzdžių viešbučiams gaminti mokiniai nešė įvairią gamtinę medžiagą: medžių kaladėles, senus kelmus, šakas, nendres, šiaudus, kankorėžius, lapus, žievę ir pan. Kuo įvairesnės šio statinio medžiagos, tuo daugiau vabzdžių rūšių bus galima privilioti juose apsigyventi, nes daugelis vabzdžių gyvena tik tam tikros rūšies medienoje. Mandalų kūryba yra meninės saviraiškos priemonė - gyvas, džiaugsmingas ir gydantis kūrybos procesas, padedantis formomis bei spalvomis išreikšti sunkiai apčiuopiamas emocijas, jausmus, vidinius pergyvenimus. Mandaloje nėra vietos chaosui ir netvarkai. Mokinių mandalos buvo kuriamos naudojant žemės gėrybes.
Žaliosios Palangės ir Augalų Auginimo Džiaugsmas
Stebėjimai, tyrinėjimai. Pavasariniai žalumynai, prieskoninės žolelės, paprasčiausi sužaliavę svogūnai, pamerktos lazdyno šakelės ar pirmieji žydintys augalai džiugina mūsų kūną, protą ir sielą. Vilniaus inžinerijos licėjaus pradinių klasių mokiniai, įkvėpti pavasarinės dvasios, įkūrė klasėse žaliąsias palanges. Mokiniai atsinešė įvairiausių gėlių, prieskoninių žolelių, daržovių sėkliukių ir vazonėliuose jas pasodino. Kiekvieną rytą atėję į mokyklą prieidavo prie palangės apžiūrėti savo vazonėlio - ar nedygsta? Kiek džiaugsmo emocijų pasipildavo pamačius iš po žemės besikalantį daigelį. Kruopščiai laistydami, purendami žemę, mokiniai augino savo augalėlius. Stebėjo, matavo ir lygino juos, džiaugėsi jų pirmaisiais sukrautais pumpurais, įvairiaspalviais žiedais. Smagiausia buvo, kad baigiantis mokslo metams, pomidoras pradėjo megzti vaisius. Manome, kad žaliųjų palangių kūrimas praplėtė bendravimo su žaliaisiais mūsų draugais malonumą, padėjo daugiau suprasti augalų gyvenimą, jų ilgą kelią nuo gležno daigelio iki žydėjimo. Kaip sako Selemonas Paltanavičius, tai tik ,,mums atrodo, kad gamta gali išsiversti be mūsų, kad kiekvienam gyviui ji suteikia namus, parūpina maisto, kiekvienam augalui sudaro palankias sąlygas augti, brandinti sėklas ir jas paskleisti. Iš tikrųjų taip buvo seniau, nes tokie santykiai galimi vien žmogaus nepažeistoje aplinkoje. Šiandien tokių vietų turime mažiau. O ta pagalba yra visai paprasta - tereikia daryti gerus darbus, todėl vykdant aplinkosauginį projektą ,,Sulaikykime žemę - jai žaluma reikalinga“ 3-4 klasių mokiniai rašė rašinius apie gamtą, jos taršą, elgesio kultūrą.
Viktorina ir Edukacinė Lysvė: Žinios ir Praktika
Viktorina „Sulaikykime Žemę - jai žaluma reikalinga“ - puiki galimybė penktokams pasitikrinti savo žinias ir išmanymą apie mus supančią aplinką bei pasijausti jos dalimi. Dažnai kalbame apie meilę gamtai, jos išsaugojimą, tačiau efektyviausias būdas tai daryti yra gamtos pažinimas. Visų komandų gamtininkai pademonstravo puikias žinias. Vilniaus inžinerijos licėjus Bernardinų sode yra įrengęs edukacinę lysvę, kur mokiniai turi galimybę ne tik susipažinti su augalų įvairove, jų derinimo galimybėmis, botaninėmis savybėmis, bet ir projektuoti, prižiūrėti. Mokiniams patinka, kai pamoka persikelia į Bernardinų sodą, kur jie gali natūraliai gamtoje apžiūrėti augalus, išrauti ne vietoje išdygusią piktžolę, rudenį pakelti nukritusį lapą ar pateikti naują idėją. Žaliosios mokymosi aplinkos skatina mokytojus dažniau ugdymo turinį pritaikyti gamtoje ir ugdyti mokinių aplinkos tyrėjo kompetenciją.
Ekskursijos į Gamtą ir Zoologinė Kolekcija
Didelį pažinimo poveikį mokiniams suteikia įvairios ekskursijos į gamtą. Šiuo metu Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro (LMNŠC) Gamtinio ir ekologinio ugdymo skyriaus zoologinėje kolekcijoje yra 65 rūšių 171-as gyvūnas. Lydimi vadovės mokiniai užsuko į vivariumą, kur laikomi nelaisvėje sėkmingai veisiami gyvūnai: šinšilos, dekoratyviniai triušiai, jūrų kiaulytės ir gausybė kitų mažųjų graužikų. Mokiniai ne tik klausėsi įdomaus pasakojimo, bet galėjo paglostyti, palaikyti mažuosius gyvūnėlius. LMNŠC gamtininkų skyriuje gyvena sužeisti, pamesti ar pasiklydę gyvūnai. Mokiniai aplankė mokantį pamėgdžioti žmogaus garsus kranklį, vardu Krumką, rudąją lapę, meškėnus. Visus pradžiugino baltojo gandro šokis, kurį palydėjo mokinių plojimai. Mokiniai turėjo galimybę pamatyti ir į Lietuvos raudonąją knygą įrašytus globojamus gyvūnus: jūrinį erelį, rudąjį peslį ir balinį vėžlį. Vadovė pakvietė ir į netradicinį ūkininko kiemą. Jame gyvena povai, auksiniai ir sidabriniai fazanai, dekoratyvinės vištos, įvairios antys ir žąsys, lamos, neįprastos ožkos. Vadovė paaiškino, kuo naudingi naminiai gyvūnai. Įspūdį paliko draugiškas asiliukas. Daug džiaugsmo mokiniams suteikė galimybė pamaitinti gyvūnus. Susidomėję klausėsi mažyčio stirniuko istorijos. Jie sužinojo, kad stirniuką žadama paleisti atgal į laisvę, todėl ribojamas bendravimas su žmonėmis. Gamtininkų skyriuje mokiniai pamatė ir egzotinių gyvūnų. Tai daugiausia namuose auginti savininkams nusibodę gyvūnai, turintys savo gyvenimo istorijas. Visus nustebino pilkoji papūga, vardu Ūbas. Paukštis gali maloniai pasisveikinti, pamėgdžioti įvairiausius garsus ir pakviesti „atsigerti kavos“. Vėliau rudeninio parko takais visi traukė į šiltnamį. Šiltnamio augalų kolekcija rinkta kelis dešimtmečius. Mokiniai pamatė daugiau kaip 360 atogrąžų ir paatogrąžių augalų. Jie grožėjosi kruopščiai surinktais bromelijinių šeimos augalų, begonijų, pep…
Tvari Gyvensena Lopšelyje-Darželyje "Žilvitis"
Karmėlavos žilvitukai gyvena TVARIAI, mokomi ne tik tinkamai rūšiuoti atliekas, mažinti šiukšlių kiekius gamtoje, bet ir ugdosi kūrybiškumą, fantaziją, žaidžiant. Įvairias antrines žaliavas (kartonines dėžes, stiklainius ir kt.) paverčia puikiais EKO žaislais ir mielai jais žaidžia įvairiuose žaidybiniuose kontekstuose. Daug tyrinėja gamtą ir kuria iš gamtos, bei gamtoje. Gamtines medžiagas panaudoja kaip mokymo(si) įrankius, o patyriminėse STEAM veiklose originaliai ir išradingai panaudoja tai, kas atrodo nebereikalinga.
Klimato Kaita ir Ledynų Tirpimas
Kadangi labai labai šalta, pats metas pakeliauti po ledynus ir patyrinėti juos. Nuo mažumės plečiame supratį apie klimato šiltėjimą, kuris vyksta labai sparčiai, o tai yra griaunama ne tik pingvinų buveinės, bet ir tirpsta Arkties ledas. Ugdytiniai nuo mažumės plečia žinias apie apie aplinkos problemas, yra mokomi ne tik taupyti energiją, vandenį, mažinti šiukšlinimą, saugoti gamtą ir gyvūniją. Žmonių daroma žala, naikina ledynus. Žaismėje, vaikai supažindinami, kas yra ledynai. Pasak mokytojos Linos, tai milžiniškos „ledo upės“ ten, kur nuolat šalta ir sniegas nespėja ištirpti, o galiausiai vėliau virsta kietu, melsvu ledu. Vaikai įsitraukė į įvarius kontekstus, domėjosi pingvinų gyvenimu ir jų aplinka.
Pagalba Paukšteliams Žiemą
L. Žiema - baltasis badas paukšteliams, o ypač tokia šalta… Nors sniego pusnys suteikia daug džiaugsmo vaikams, tačiau šalta ir snieguota žiema šiemet kaip reikiant parodė savo nagus - sniego tiek, kad paukščiams sunku susirasti maisto. Todėl paukščiams į pagalbą suskubo visa žilvitukų bendruomenė ir visą sausio mėnesį aktyviai dalyvavo akcijoje “Palesink paukštelį”. Šią akciją vykdome ne pirmus metus, todėl žinome, kad paukščiams tinka nekepintos saulėgrąžos, avižos, kviečiai, miežiai, nesūdyti lašiniai, supjaustyti obuoliai ir kt. Vaikai kartu su mokytojomis, padėjėjomis, švietimo pagalbos specialistėmis ir savo šeimos nariais gamino ekologiškas lesyklėles paukščiams, diskutavo apie tai, kodėl svarbu padėti gamtai, ir ieškojo sprendimų, kaip tai daryti tvariai. Lesyklėlės buvo kuriamos įvairiais būdais - kiekviena jų unikali, atspindinti kūrybiškumą, fantaziją ir norą prisidėti prie gero darbo.
Gamtosauginio Ugdymo Metodika ir Principai
Gamtosauginis-ekologinis ugdymas turi būti nuoseklus procesas, prasidedantis ankstyvojoje vaikystėje ir besitęsiantis visą gyvenimą. Vaikystėje išugdytos nuostatos gamtos atžvilgiu išliks visam gyvenimui. Šiam, meilę gamtai ugdoma per pažinimą ir asmeninę patirtį. Tegu vaikai mokosi gerbti, saugoti, tausoti tai, ką pažįsta, tai, kas juos supa. Šniurlena upeliai, ošia miškai, klykauja gervės, tol, kol žmogus ir gamta yra ir bus draugai. Ši ekologinė katastrofa ir sakė: „… šis, greitas briedžiukas, poetėks elniukas, argi mūsų vaikai ir anksčiau, pagaliau ir mes patys rastume grožio šaltinį ir taką į gėrį.“ Šiukas, neplonas didelis paukštis iš kur mes mokytumės, kaip gyventi žemėje. Saugokime ir globokime visą tai…. Jau pirma ikimokyklinio auklėjimo programa (1932m.) pabrėžė, kad reikia ugdyti meilę gamtai, 1932-1953m. ikimokyklinio ugdymo programos akcentuoja gamtos pažinimo reikšmę doroviniam vaikų ugdymui. Domiuosi ugdymo metodikomis, kurios daugiau dėmesio kreipia ekologijai- gamtosaugai. Tai austrų pedagogo Rudolfo Štainerio, italų pedagogės Marijos Montessori metodikos. Laikausi Rudolfo Štainerio ugdymo filosofijos principų: vaiką ugdantis asmuo turi nuolat tobulėti pats, vaikas turi matyti, aktyviai dalyvauti perimant socialinius…
Kodėl Reikia Saugoti Gamtą? Jūratės ir Kastyčio Istorija
Ištrauka iš leidinio "Mes skolingi gamtai": KODĖL REIKIA SAUGOTI GAMTĄ? Jūratė ir Kastytis yra dvyniai, jie mokosi ketvirtoje klasėje. Jūratė - stropi mokinė, o jos broliui labiau rūpi sportas. Todėl ruošiantis gamtos pamokoms jam kyla daug klausimų. Gerai, kad sesutė visada gali atsakyti. - Kodėl reikia saugoti gamtą, - klausia sesers Kastytis. - Argi gamta negali pati apsiginti, juk ji tokia galinga. Jūratė atsidūsta - ir vėl reikia broliui aiškinti. Bet reikia. Ir ji pradeda:- Seniai seniai, kai žmonės dar buvo gamtos dalis ir sau maisto rasdavo gamtoje, jie teršė tiek nedaug, kad gamta to net nepajusdavo. Paskui ėmė žvejoti ir medžioti, auginti valgomus augalus, o tam reikėjo įrankių, kuriuos pradėjo gamintis iš akmenų, šakų ar gyvūnų kaulų. Jie dažnai lūždavo, įkrisdavo į vandenį ar šiaip likdavo žemėje, taip pavirsdami atliekomis. Pirmoji įrankiai buvo pagaminti iš gamtinių medžiagų, tad jie suirdavo ir sudūlėdavo. Pirmosios atliekos buvo gamtinės, organinės kilmės. Tokios kaip dabar mūsų daržo atliekos ar kompostas. - Ak, taip, - atsiduso Kastytis, - suprantu. Dabar jau pats žinau. Vėliau prasidėjo technikos amžius. Ir tada žmonės ėmė daryti įrankius iš metalo, vėliau išmoko gaminti stiklą, plastmasę ir kitas dar sudėtingesnes medžiagas. - Teisingai, broliuk. Tu juk žinai, kad dirbtiniu būdu pagamintos medžiagos skyla tik per labai ilgą laiką - dešimtis ir šimtus metų. Todėl gamta ir nebegali pati susidoroti. Be to, Žemėje labai daug gyventojų - beveik 6,8 milijardo, daugelis jų gyvena miestuose. Todėl ir vanduo, ir oras, ir dirvožemis palaipsniui vis labiau užteršiamas. Juk atliekos ilgai nesuyra: popierius - 2 metus, konservų dėžutės - 90 metų, plastiko pakuotės - 200 metų, o stiklas - net 900 metų! O rytoj vaikų laukia gamtos pamokos. Tad jie susėda ir skaito, kas parašyta vadovėliuose.
Edukaciniai Resursai Vaikams ir Tėvams
Jūsų laukia pilnai paruošta metodinė medžiaga tarpdisciplininėms pamokoms apie gamtą ir gamtoje. Platformoje rasite užduočių, filmukų ir leidinių, kurie praturtins pamokas. Nori tyrinėti ir pažinti gamtą? Išbandyk gamtos kalendorių. Jame - užduotėlė ar įdomus faktas apie gamtą kiekvienai dienai. 2025 m. Vilnius buvo Europos Žaliąja sostine ir ta proga išleidome 2025 m. ir 2026 m. gamtos kalendorius, adaptuotus šiam miestui. Nepaisant to, kitų miestų gyventojai taip pat gali jį naudoti.
Žemės Diena: Vaikų Piešinių Paroda ir Kūrybiniai Darbai
Minint Pasaulinę Žemės dieną, vaikai jai padovanojo dovaną - piešinį “Myliu Tave, Žeme!”. Žemės dienos proga surengta vaikučių piešinių paroda, kurios pagrindinė tema yra gamtos saugojimas. Kūrybiniai darbai puošia įstaigos lauko erdvę. Šiandien žilvitukai paminėjo Pasaulinę Žemės dieną. Tai buvo puiki proga vaikams per žaidimus, kūrybą, patyrimą mokytis saugoti gamtą. Žemę budino, džiugino ir švarino ne tik vabaliukai, paukštukai, augaliukai, bet net ir pati Saulė. Kai ji savo šiltais spindulėliais, o vaikai mažytėmis rankytėmis apkabino ir sušildė žemę, visi ėmėsi darbo triūsė it vabaliukai darbštuoliukai: atliko mankštą, įkėlė inkilą, sukūrė paukštį; ieškojo šiukšlių, mąstė ir jas tinkamai rūšiavo.
Gamtosaugos Taisyklės ir Atsakomybė
Viena iš svarbiausių ikimokyklinėse įstaigose uždavinių - gamtosauginio-ekologinio ugdymo plėtotė. Vadinasi, būtina visiems suvokti gamtos ir žmogaus organią vienybę, o nelaikyti žmogaus pašaliniu gamtos stebėtoju ir jos pertvarkytoju. Ši ryšius, tarpusavio jų priklausomybę, numatantis savo veiksms padarinius gamtai, bei jų grįžtamąjį poveikį, kad nevartotojiškas požiūris į gamtą, o pagarba gyvybei ir atsakomybė už ją, taptų vertybine nuostata turint atsakomybę už gamtos, aplinkos išsaugojimą, savo gyvenimo būdu sieks santarvės su gamta.
tags: #gamtos #saugojimas #vaikams