Lietuvoje socialinė atskirtis išlieka opi problema, ypač skaudžiai paliečianti vaikus, neturinčius galimybių dalyvauti ikimokyklinio ugdymo programose. Mažamečiai, augantys socialinę riziką patiriančiose šeimose, ne visuomet gali lankyti darželius ar kitas ugdymo įstaigas dėl sudėtingo palydėjimo, transporto ar kitų lavinimui būtinų priemonių užtikrinimo šeimose. Tai ypač aktualu, kai kalbama apie ankstyvojo ugdymo užtikrinimą vaikams iš socialinę riziką patiriančių šeimų, kaip tai numatyta strateginės svarbos projekte, kurį ESFA ir CPVA pradėjo vykdyti 2024 m. birželio 4 d.
Socialinės rizikos šeimos - tai visuomenės skaudulys, kuriame vaikai dažnai auga nešvarūs, alkani, patiria smurtą, jiems trūksta tėvų šilumos ir dėmesio. Tokiose šeimose vaikai lavinami labai skurdžiai, jų kalba ir vystymasis gali atsilikti nuo bendraamžių. Kai kurie tampa užsidarę, nepasitikintys savimi, kiti - linkę į agresiją ir siekiantys lyderiauti. Nors kai kurios moterys, kaip, pavyzdžiui, panevėžietė Marina, teigia, kad specialistai „perlenkė lazdą“ ir kad „vaikai užaugs išpuikę“, o alkoholis nebuvo pagrindinė problema, dauguma atvejų rodo, kad socialinės rizikos šeimos samprata yra platesnė ir apima įvairius veiksnius.
Socialinės rizikos šeimos samprata ir jos pasekmės
Socialinės rizikos šeima apibūdinama kaip šeima, kurioje auga vaikas iki 18 metų ir kuri pasižymi sutrikusiu bendradarbiavimu ir emociniu bendravimu, neigiama aplinka, neskatina sveiko asmenybės augimo ir vystymosi. Tokios šeimos negali patenkinti vaiko emocinių ir fizinių poreikių, o bendravimo būdai apriboja vaiko galimybes reikšti savo poreikius ir jausmus. Tai gali lemti vaiko socialinį ir pedagoginį apleistumą, vėliau formuojantis elgsenai, prieštaraujančiai teisės normoms.
Dauguma socialinės rizikos šeimų gyvena itin skurdžiomis sąlygomis. Vaikai, augantys tokiose šeimose, tampa socialiai labiau pažeidžiami dėl neužtikrintos socialinės ir kultūrinės aplinkos, pozityvių tarpusavio santykių trūkumo, nepriežiūros, netinkamo ar neigiamo elgesio. Tai suformuoja vaiko elgesio, emocines, mokymosi bei bendravimo su bendraamžiais problemas. Tokie vaikai dažnai turi mokymosi sunkumų, sunkiau susikaupia, greitai pavargsta, todėl susiformuoja neigiama mokymosi motyvacija, jie praleidinėja pamokas arba visai nustoja jas lankyti. Pagrindine vertybe gyvenime tampa pinigai, o tai gali stumti juos į nusikalstamą veiklą. Be to, tokie vaikai linkę meluoti, apgaudinėti, dažnai išsigalvoja nebūtų dalykų, kad išvengtų bausmės arba sukeltų gailestį, gautų sau naudos.
Pagalbos priemonės ir iniciatyvos
Siekiant spręsti šias problemas, Lietuvoje vykdomos įvairios iniciatyvos ir programos. Viena iš tokių yra „Ankstyvojo ugdymo užtikrinimas vaikams iš socialinę riziką patiriančių šeimų“ projektas, finansuojamas pagal 2014-2021 m. Europos socialinio fondo agentūros programas. Šis projektas skirtas stiprinti NVO sektoriaus darbo efektyvumą, tobulinant darbuotojų kompetencijas ir diegiant naujas paslaugas bei metodus darbui su šeima.
Taip pat svarbus vaidmuo tenka Multidimensinės šeimos terapijos (MDFT) programai, sukurtos Jungtinėse Amerikos Valstijose prieš daugiau nei 50 metų. Ši programa skirta padėti vaikams ir jaunuoliams, patiriantiems neeilinius elgesio iššūkius, tokius kaip mokyklos nelankymas, polinkis į nusikalstamą veiklą, psichotropinių medžiagų vartojimas, savižala ar polinkis į savižudybę, agresyvus elgesys. MDFT programą Lietuvoje siūlo komandos Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, teikiamos nemokamai vaikams ir jaunuoliams nuo 11 iki 17 metų, finansuojamos Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo programos „Sveikata“. Ši programa kuria reikšmingus pokyčius vaikams ir jauniems žmonėms, kurie dažnai visuomenėje yra nurašomi kaip „nepatogūs“. Ji leidžia atrasti priežastis, skatinančias rizikingą elgesį, ir keisti jį kartu su visa aplinka.
Multidimensinė šeimos terapija: pagalba sunkumus patiriantiems paaugliams ir jų šeimoms
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija planuoja tęsti MDFT programos įgyvendinimą, skirdama valstybės biudžeto lėšas nuo 2024 m. pradžios. Ši programa yra konkretus įrankis, leidžiantis suteikti realią pagalbą atvejuose, kurie neretai atrodo beviltiški, ir apsaugoti vaikus nuo socialinės atskirties.
Kompleksinės pagalbos ir prevencijos svarba
Be MDFT programos, Lietuvoje vykdomos ir kitos iniciatyvos, skirtos padėti vaikams ir šeimoms krizinėse situacijose. Pavyzdžiui, projektai, kurių laikotarpis apima 2018-2025 m., orientuoti į kompleksinės pagalbos teikimą šeimoms, išgyvenančioms santykių krizę ar konfliktiškas skyrybas, vaikams, nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje, ir jų šeimos nariams. Taip pat stiprinami nevyriausybinių organizacijų gebėjimai, tobulinamos darbuotojų kompetencijos, diegiamos vaikų ir tėvų ryšio stiprinimo programos, streso įveikos ir krizių valdymo programos.
Pasak projekto vadovės Nikos Panavės, MDFT programa išsiskiria tuo, kad dirbama ne vien tik su vaiku, bet ir su visa aplinka, kuri turi įtakos vaiko elgesiui: šeima, mokykla, bendruomenė. Programoje diegiama nuostata, kad ne vaikas turi problemų, o visa šeima yra atsakinga už santykių gerėjimą. Darbas vyksta keturiais lygmenimis: individualiai su vaiku, individualiai su tėvais, kartu su visa šeima ir su kita artima vaiko aplinka. Siekiama ne tik spręsti sunkumus, bet ir akcentuoti šeimos stiprybes ir galimybes.
Pokyčio siekiama pamažu, keliant logiškus ir pasiekiamus tikslus, pavyzdžiui, vaikas per pusmetį nueitų į daugiau nei 50 proc. pamokų, jeigu metus nelankė mokyklos. Sesijose analizuojamos priežastys, dėl kurių vaikas nelanko mokyklos, ir ieškoma sprendimų, pavyzdžiui, mokyklos pakeitimas. Svarbu sutarti dėl tinkamų komunikacijos būdų šeimoje, išmokti vienas kitą išgirsti, valdyti emocijas ir gerbti nuomonę.
Konsultacijos gali vykti neformaliose vietose, prisitaikant prie šeimos poreikių ir galimybių. Specialistai siekia kuo labiau prisitaikyti prie šeimos poreikių, organizuoti susitikimus pagal šeimos poreikį, galimybes ir laiką, rinktis šeimai priimtinas vietas, būti visada pasiekiamais ir greitai reaguoti. Dažniausiai su programoje dalyvaujančiomis šeimomis dirbama iki pusės metų, išimtiniais atvejais - iki 8 mėnesių.
Įgyvendinant Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo programos „Sveikata“ projektus Lietuvoje, siekiama stiprinti psichinės sveikatos paslaugas bendruomenėse ir gerinti vaikų bei jaunimo gerovę. Tai apima psichosocialinės pagalbos plėtojimą, jaunimui palankių sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, pagalbą pažeidžiamiems vaikams ir jaunimui, vienos stotelės pagalbos centrų steigimą, tėvų apmokymą pagal programą „Neįtikėtini metai“, šeimos ir sveikatos priežiūros specialistų bendradarbiavimo ugdymą bei paslaugų plėtojimą nėščiosioms, gimdyvėms ir mamoms, auginančioms vaikus iki dvejų metų.
Nuo 2024 m. pradžios valstybės biudžeto lėšos yra skiriamos tęsti Multidimensinės šeimos terapijos programos įgyvendinimą, siekiant suteikti realią pagalbą atvejuose, kurie neretai atrodo beviltiški, ir apsaugoti vaikus nuo socialinės atskirties bei jų patiriamų iššūkių gilėjimo. Tai rodo valstybės siekį stiprinti kompleksinę pagalbą vaikams ir jaunimui, patiriantiems įvairias rizikas, ir užtikrinti jų gerovę.
tags: #elgsenos #keitimo #iniciatyvos #didesnes #rizikos #vaikams