Seniai labai seniai, nedidukėje kūdroje gyveno varliukų pulkelis. Žaisdavo jos sau pakrantėje, taškydavosi vandens paviršiuje ir vakarais susėdusios garsiai ir melodingai kvarkdavo. Smagu buvo joms taip gyventi, tačiau vienas varliukas, vardu Augustas, einant dienai po dienos vis ieškodavo naujų užsiėmimų. Jis buvo smalsus ir troško pažinti pasaulį už savo gimtosios kūdros ribų.
Vieną saulėtą rytą Augustas tupėjo kaip visada prie tvenkinio krašto. Jo draugės varlytės linksmai pliuškenosi vandenyje. Staiga virš jų praskrido didelė spalvota papūga, nešanti krepšį su keistais popieriais. Pamačiusi varles kūdroje, ji stabtelėjo ir paklausė: "Ar kas nors čia turi laiškų? Skrendu į trečiąjį mišką, už pievos, su beržais."
Augustas, visada pasirengęs naujoms žinioms, pasikasė pakaušį ir paklausė: "O ką reiškia laiškai?"
"Laiškai - tai žodžiai ant popieriaus, kuriais nori pasidalinti su toli gyvenančiais draugais," - atsakė papūga. - "Jei nori, galiu pagelbėti parašyti tau pirmąjį laišką. Ar turi kam jį nusiųsti?"
"Neturiu, bet mielai susipažinčiau su toli gyvenančiomis varlėmis," - atsakė Augustas. - "Ar galėtum man pagelbėti?"
"Žinoma!" - atsakė papūga. Ji nutūpė šalia Augusto, kantriai išklausė jo ir kartu parašė laišką naujam draugui. "Kaip tik žinau, kas labiausiai tokio laiško jo laukia!"
Įsidėjusi naujai parašytą laišką į savo tvirtą krepšį, papūga nuskrido tolyn, šypsodamausi Augustui ir draugiškai mojuodama sparnu.
Taip slinko dienos toliau. Varlės kvarkė ir šokinėjo, saulutė kilo ir leidosi. Trečią dieną Augustas pamatė tą pačią papūgą, skrendančią su laiškų pilnu krepšiu.
"Labas, Augustai!" - sušuko papūga. - "Žiūrėk ką tau atnešiau!" Ji ištiesė gražiai sulankstytą baltą popieriaus lapą.
"Laiškas man?" - paklausė Augustas. Nekantriai išlankstęs lapą, jis paprašė: - "Gal gali man pagelbėti perskaityti?"
O tame laiške buvo parašyta: „Labas, Augustai. Mano vardas yra Rainiukas. Gyvenu sode, už trečiojo miško su beržais. Čia yra daug gėlių ir drugelių. Kūdros mes neturime, tačiau saulutės spinduliuose maudytis ne ką nuobodžiau. Papūga man pasakė, kad esi labai draugiškas varliukas. Kviečiu tave į svečius!“
Perskaitytą laišką Augustas gražiai sulankstė ir įsidėjo sau į kišenę. "Į svečius? Mane pakvietė į svečius!"
Ilgai negalvojęs, varliukas susikrovė nedidelį krepšelį ir lydimas papūgos smagiai nušokavo link pievos, šalia trečiojo miško.
"Iki pasimatymo, draugai!" - sušuko jis. - "Aš keliauju į svečius pas toli toli gyvenantį varliuką!"
Augustas smagiai šuoliavo per gimtąją pievą, tada per antrąjį ir trečiąjį mišką. Pakeliui jis matė vingiuotą upelį, aukštas saulėgrąžas ir banguojančius laukinių gėlių laukus. Galiausiai jis atsidūrė gražiame sode, pilname spalvotų ir kvepiančių gėlių.
Tokio gražaus sodo Augustas dar nebuvo matęs. Jame skraidė drugeliai, ir bitės smagiai dūzgė nuo gėlės prie gėlės. Varliukas akis išplėtęs negalėjo atsistebėti žavingais vaizdais ir kvapais. Tuomet jis netoliese išgirdo tylų šnarėjimą. Susidomėjęs Augustas pašoko link šio garso ir pamatė žolėje besiilsintį kačiuką.
"O, sveikas atvykęs!" - draugiškai tarė kačiukas. - "Ar tu esi Augustas?"
"Taip, aš esu Augustas," - atsakė varliukas kiek nustebęs. - "Mane į šį sodą pasikvietė vienas draugiškas varliukas. Laiške jis pasisakė, kad jo vardas yra Rainiukas. Ar tu jį pažįsti?"
"Cha cha cha," - nusijuokė kačiukas. - "Tai aš ir esu tas Rainiukas. Ir visai joks ne varliukas! Pas mus varliukai neapsilanko, nes neturime kūdros. Labai džiaugiuosi, kad apsilankei tu. Eikš, aprodysiu visą sodą. Čia labai smagu."
Nusijuokė ir Augustas. Visą vakarą Rainiukas su Augustu žaidė sode: jie ieškojo įvairių gėlyčių, gaudė vienas kitą ir pasakojo apie savo namus. Diena praėjo taip smagiai, kad abu net nepastebėjo, kaip greitai ji baigėsi.
Kelionė į nepažįstamą pasaulį
Augusto kelionė prasidėjo neįprastai. Papūga, nešanti laiškus, tapo jo kelrode į naują pasaulį. Ši istorija atskleidžia, kaip svarbu yra bendrauti ir pažinti kitus, net jei jie gyvena toli. Laiškai, kaip pažymėjo papūga, yra žodžiai ant popieriaus, kuriais norime pasidalinti su draugais. Tai primena mums apie rašymo ir skaitymo svarbą, ypač vaikams, kurie mokosi bendrauti ir išreikšti save.
Augustas, būdamas smalsus varliukas, nebijojo naujovių. Jis noriai priėmė papūgos pasiūlymą parašyti laišką ir susipažinti su naujais draugais. Tai parodo, kad drąsa ir atvirumas naujiems potyriams gali atverti duris į nepaprastus nuotykius.
Su Milda Paukšte. Kaip parašyti laišką atliekų tvarkytojams?
Draugystė be sienų
Atvykęs į Rainiuko sodą, Augustas buvo sužavėtas. Jis pamatė gėlių ir drugelių pilną pasaulį, kurio nebuvo matęs savo kūdroje. Tačiau didžiausia staigmena buvo tai, kad jo naujasis draugas Rainiukas pasirodė esąs ne varliukas, o kačiukas. Tai parodo, kad draugystė gali užsimegzti tarp pačių įvairiausių būtybių, nepaisant jų išvaizdos ar rūšies. Svarbiausia yra bendri interesai ir nuoširdumas.
Rainiukas, nors ir nebuvo varliukas, mielai priėmė Augustą į svečius. Jis aprodė jam visą sodą, pasakojo apie jame vykstančius dalykus. Tai rodo, kad svarbu būti svetingam ir dalintis savo pasauliu su kitais. Augustas ir Rainiukas žaidė, šnekučiavosi ir tapo tikrais draugais. Jų istorija mus moko, kad tikra draugystė nepažįsta ribų ir gali atsirasti netikėčiausiose vietose.
Mokymosi džiaugsmas
Ši pasaka perteikia svarbią žinią vaikams: mokytis naujų dalykų ir pažinti pasaulį yra smagu ir naudinga. Augustas, ieškodamas naujų užsiėmimų, atrado ne tik naujus draugus, bet ir sužinojo, kad pasaulis yra daug didesnis ir įvairesnis, nei jis manė. Jo kelionė į Rainiuko sodą buvo ne tik fizinis atstumas, bet ir pažintinis atradimas.
Pasakojimas apie Augustą ir Rainiuką skatina vaikus būti smalsiais, drąsiais ir atvirais naujoms patirtims. Jis taip pat moko, kad svarbu vertinti draugystę ir suprasti, kad skirtumai tarp žmonių ar būtybių neturėtų trukdyti užmegzti ryšius. Juk svarbiausia yra geros širdys ir noras pažinti vienas kitą.
tags: #eilerasciai #vaikams #apie #varliukus