Šliužai - turbūt retas daržininkas apie šį moliuską galėtų pasakyti ką nors gero. Esant gausiam šių kenkėjų būriui, jie kruopščiai niokoja derlių ir jeigu daržininkai nesiima priemonių, rudens derlius gali būti ženkliai skurdesnis. Tačiau priemonių kovai su jais yra, ir nemažai - reikia tik pasirinkti tinkamiausią. Šliužai ir sraigės, nors ir priskiriami tam pačiam - moliuskų tipui, pilvakojų klasei, darže didesnę problemą kelia būtent šliužai. Mokslininkų teigimu, prieš šliužų ėdrumą ir žalingumą nublanksta net didžiausi bulvių kenkėjai - kolorado vabalai.
Kodėl šliužai yra blogis darže?
Šliužai, regis, nedideli ir pakankamai lėti gyviai, gali labai operatyviai pasirūpinti, kad augalai būtų sunaikinti. Jie minta viskuo, kas sultinga, šviežia, skanu, pavyzdžiui, lapais, stiebeliais, žiedais, o vėliau ir vaisiais. Tad kova su jais yra aktuali visu augalų vegetacijos laikotarpiu. Pirmoji ir svarbiausia priežastis, kodėl reikia imtis priemonių prieš šliužus - jie minta augalais ir tai gali visiškai sunaikinti ar gerokai apgadinti jūsų daigelius, ūgtelėjusius augalus, derlių. Kitas svarbus aspektas tas, jog šliužai itin vislūs ir nesiimant priemonių jie dauginsis labai sparčiais tempais, kas atitinkamai kels didesnę riziką jūsų daržui, sodui.
Lietuvoje yra užfiksuota atvejų, kai masiškai išplitę dirvašliužiai visiškai sunaikino didelius rapso pasėlių plotus. Didžiulę grėsmę tiek žmonių auginamiems augalams, tiek mūsų vietinėms ekosistemoms kelia rudasis, o ypač - luzitaninis smalžiai. Užregistruoti jų antpuoliai daržuose, kai masiškai nugraužiami beveik visi daržo augalai.
Kaip atpažinti, kad darže augalus nugraužia šliužai?
Paprastai šliužai maitinasi naktį, kai būna didelis oro drėgnis ir iškrenta rasa. Todėl būna ne visada paprasta juos pamatyti. Šliužai dienos metu paprastai būna neaktyvūs ir tūno įvairiose slėptuvėse - po akmenimis, lentomis, nuokritomis ir panašiai. Kuo mažiau bus tinkamų slėpimuisi buveinių, tuo lengviau bus aptikti šliužų sankaupas.
Šliužai palieka gleivių juostas, kurios būna matomos ant pažeistų augalų lapų ar vaisių. Jų graužiami lapai dažnai atrodo su netaisyklingomis skylutėmis. Ypač pavojingi šliužai rudenį, kada jie gali apnikti net kopūstus, įsikurdami formuojančiose galvose. Jie gadina ne tik lapines daržoves, bet gali išplisti ir žirniuose, braškynuose, kur maitinasi uogomis, bei žemuogėse. Vėlesnį rudenį šliužai labai puikiai įsikuria sudygusiuose žieminiuose rapsuose, apgraužia lapo minkštąją dalį, palikdami tik gyslas, o stipriau pažeisti pasėliai net žūva. Kenkia jie ir žiemkenčių javų pasėliams, pažeidžia miežių daigus, kenkia dobilams, vikiams ir dekoratyviniams augalams (lelijoms, irisams, chrizantemoms, ciklamenams, amariliams, orchidėjoms ir kt.). Be to, apgraužia bulvių gumbus ir įvairius šakniavaisius bei sugadina šių daržovių prekinę išvaizdą. Besimaitindami šliužai per parą suėda augalų masės, sudarančios apie 40 proc. kenkėjo masės.
Priemonės šliužų kontrolei
Šliužų populiacijos mėgstama vieta yra drėgni daržai, sodai ir pievos su gausia bei tankia augmenija. Šie kenkėjai puikiausiai veisiasi parkuose prie upių, net miškuose. Kadangi šliužai mėgsta drėgmę, pagrindinė apsaugos priemonė - dirvos sausinimas, todėl dirva turi būti be grumstų ir be piktžolių. Viena iš pagrindinių kovos priemonių yra ravėjimas, dirvos purenimas, augalų retinimas.
Gaudyklės ir spąstai
Galima išdėstyti įvairių tipų gaudykles tose sodo ir daržo vietose, kur didžiausia šliužų antpuolių ar pasireiškimo tikimybė arba aplink jautriausius antpuoliui augalus. Gaudyklės gali būti įvairios - tai gali būti apversti vazonai ar išskobtų melionų pusės - po jais naktį susirinks daug šliužų, kuriuos dieną reikia surinkti ir sunaikinti. Tokias gaudykles reikia apžiūrėti ir šliužus rinkti kiekvieną dieną. Šliužus humaniškai sunaikinti galima sudedant juos į kibirą su muiluotu vandeniu, o kai šliužai nugaišta, paprasčiausia juos išpilti į komposto krūvą.
Taip pat galima naudoti gaudykles su kvapiaisiais jaukais. Šis indas bent iki pusės užpildomas alumi, arba kitu lengvai besifermentuojančiu skysčiu - cukraus, vandens ir mielių tirpalu. Šios gaudyklės nėra labai efektyvios, kadangi pritraukia šliužus tik iš gana nedidelio nuotolio.
Pramoniniu būdu pagamintos šliužų gaudyklės, kurių konstrukcija tokia, kad šliužai patekę į jį nebesugebėtų iššliaužti, gali būti gana efektyvus būdas sumažinti šliužų populiaciją, jei atliekamas reguliariai. Tokios gaudyklės, kurių pakuotėje dažniausiai būna dvi, yra daugkartinės. Jas reikia pastatyti skirtingose daržo vietose ir užpildyti šliužams itin patraukliu masalu - puikiai tiks mielės su šiltu vandeniu arba alus.
Dar viena priemonė nuo šliužų - spąstai. Juose taip pat bus reikalingas masalas, kuriam patariama rinktis alų. Pastarasis įpiltas į spąstus skleis kvapą, kuris labai masina sraiges bei kitus šliužus, todėl jie patys atšliauš iki spąstų ir lįs į vidų, vedini alaus kvapo. Iš spąstų išeiti jiems neįmanoma. Skirtingai nuo kai kurių gaudyklių, spąstai yra mobilūs, juos galima lengvai perkelti į kitą vietą, pavyzdžiui, prie naujai pasodintų augalų, kuriuos šliužai labai mėgsta. Šiuos spąstus galima naudoti darže, šiltnamyje, gėlyne, sode, taip pat ir terasoje. Svarbu paminėti, kad šie spąstai yra priemonė, kurioje nenaudojami jokie nuodai, tad jie yra ekologiški ir nepavojingi kitiems gyvūnams.
Fiziniai barjerai ir atbaidantys barjerai
Siekiant apsaugoti jautriausius šliužams augalus, juos galima aptverti užtvarais. Viena iš tokių priemonių - vario folija. Ji naudinga, pavyzdžiui, jei auginate daržoves pakeltose dėžėse - tokiu atveju tereikia apjuosti šia folija visos dėžės kraštus. Taip pat folija galima apjuosti ir vaismedžių kamienus.
Kitas barjeras gali būti vermikulitas. Jis turėtų būti apie 2,5 cm aukščio ir apie 7 cm pločio. Vermikulito savybė - atstumti drėgmę, todėl ši priemonė gerokai veiksmingesnė. Be to, vermikulito laisvai galima nusipirkti dideliuose statybinių medžiagų prekybos centruose.
Šliužų atbaidymui nuo braškių apie braškyną gali būti klojami eglių ar pušų spyglių užtvarai arba paberiama pjuvenų ar smėlio. Kadangi šliužų kūneliai labai minkšti ir jautrūs, jiems nepatinka šliaužti per šias kliūtis, be to, tokie pabarstai ar paklotai sausina kenkėjų kūnelius, todėl jie ieško palankesnių maitinimosi ir susisiekimo su maistu vietų. Tačiau tokius pabarstus gali tekti dažnai atnaujinti.
Kai kurie sodininkai mėgėjai su šliužais kovoja garstyčių antpilais. 100g garstyčių miltelių ištirpinama 10 litrų vandens. Į gautą turinį įmaišoma 100 g ūkiško, skysto muilo arba indų ploviklio. Tokiu garstyčių antpilu apšlakstomi kenkėjų graužiami augalai. Svarbu žinoti, kad purkštuvu purkšti net nebandykite, nes garstyčių milteliai tuojau pat užkiš purkštuvą.
Kitas metodas - pasėti aštraus kvapo augalų, pavyzdžiui, garstyčių ar nasturtų tarp lysvių. Šliužai nemėgsta ir prieskoninių augalų - raudonėlių, mairūnų bei gelsvių kvapo. Dar galima paruošti eglių kankorėžių nuoviro ir juo palieti dirvą aplink graužiamus augalus (tik jokiu būdu nepilkite ant jų!). Sakų kvapas baido minėtus kenkėjus.
Natūralūs priešai ir biologiniai preparatai
Šliužai turi gana daug natūralių priešų, kurie jais minta, tačiau ypatingai dideliu apetitu šliužams pasižymi ežiai.
Biologinis preparatas kovai su šliužais - nematodai šliužams. Šis produktas skirtas šliužų kontrolei darže, sode ir vejoje. Produkto sudėtyje yra entomopatogeninių nematodų - gamtoje aptinkamų šliužų ir sraigių natūralių priešų. Paskleidus šiuos nematodus ant dirvos paviršiaus, jie suranda, įsiskverbia ir nužudo šeimininkus maždaug per savaitę.
Cheminės priemonės ir trąšos
Lietuvoje neprofesionaliems naudotojams yra registruotas cheminis preparatas šliužų ir sraigių kontrolei - Ferramol. Jo veiklioji medžiaga yra geležies fosfatas, kuris yra toksiškas šliužams ir sraigėms. Pasirodžius šliužams Ferramol tolygiai paskirstomas ant žemės tarp augalų. Granulės paberiamos ankstyvą vakarą, kenkėjams išlindus iš slėptuvių. Paragavę moliuskocido po kelių valandų jie nustoja maitintis ir pasitraukia į savo slėptuves, kur nugaišta. Šias granules reikia tolygiai paskleisti tarp augalų, norma - 2,5-5,0 g kvadratiniam metrui. Pradėti naudoti reikėtų nuo šliužų pasirodymo. Maksimalus apdorojimų šiuo preparatu skaičius - 4 kartai per sezoną. Tad po kiekvieno apdorojimo preparatu reikėtų palaukti, kol neliks grūdelių, ir tik tada naudoti vėl, žinoma, jei dar likę šliužų ir sraigių.
Kitas cheminis preparatas, kurį galima naudoti, yra tas, kurio veiklioji medžiaga metaldehidas. Jis veikia kontaktiškai patekęs į kenkėjų skrandį. Šliužai, absorbavę metaldehidą, pradeda dideliu kiekiu išskirti gleives, o tai sukelia dehidrataciją - organizmo vandens praradimą, dėl ko sutrinka organizmo gyvybinė veikla. Be to, veikiant metaldehidui, sutrinka odos apsauga, judėjimo bei virškinimo funkcijos, kadangi šie procesai tiesiogiai priklauso nuo tinkamo gleivių formavimosi. DĖMESIO! Siekiant apsaugoti paukščius ir gyvūnus būtina pašalinti granules, pabirusias už lauko (kuriame naikinate šliužus) ribų.
Taip pat verta paminėti, kad tokiems trapiems padarams kaip šliužai visiškai nepatinka mineralinės trąšos ir kalcis, todėl mokslininkai rekomenduoja savo sode nepagailėti šių priemonių. Maždaug 2,3-3,6 kg šių trąšų 100 kv. metrų plote reikia išberti tuo metu, kai šliužai maitinasi (naktį arba anksti rytą). Svarbiausia, nepadauginti, nes nuo pernelyg gausaus tręšimo gali nukentėti ir kultūriniai augalai. Ši priemonė tinka ir sraigių naikinimui.
Ekologiškas sprendimas: "Neem Vital"
"Neem Vital" yra natūralus produktas, pagamintas iš Neem sėklų išspaudų, kuris atlieka kelias funkcijas: jis yra ir bio-trąša, ir natūrali augalų apsauga. Šis produktas labai lengvai barstomas ir įdirbamas į žemę. Šios sėklos skinamos nuo indinio nimbamedžio, kurio augalas kaip gydomoji priemonė naudojamas dar nuo 1500 m. pr. Kr. Šliužai nemėgsta nimbamedžio miltelių kvapo, todėl tai leidžia apsaugoti jūsų augalus nuo moliuskų susidomėjimo jais. Rekomenduojama vienkartinio naudojimo norma: 1.2-2.5g/m². Naudojimo laikotarpis: pasirodžius kenkėjams arba pastebėjus pirmuosius kenkėjų padarytus pažeidimus. Didžiausias leidžiamų naudojimų skaičius - 6. Intervalai tarp naudojimų: mažiausiai 14 dienų. Prieš pilant produktą ant sausos dirvos, patariama ją šiek tiek sudrėkinti.
Norint, kad šliužų populiacija mažėtų, ypač kruopščiai sutvarkykite sodą rudenį - sugrėbkite visus lapus ir surinkite augalų likučius, kuriuose šliužai taip mėgsta žiemoti.
Apibendrinant
Veiksmingiausia apsauga nuo šliužų ir sraigių užtikrinama tik derinant eilę įvairių metodų, tai yra, naudojant tiek ekologiškas, tiek chemines priemones. Svarbiausia - reguliarumas ir tinkamai pasirinktos priemonės, atsižvelgiant į situaciją jūsų darže ar sode.