Tėvų ir darželio partnerystė: kaip sukurti sėkmingą bendradarbiavimą

Darželio ir šeimos santykių svarba vaiko ugdymui yra neabejotina. Kai tėvai aktyviai dalyvauja vaiko ugdymo(si) procese, tai ne tik skatina vaikų motyvaciją ir geresnius pasiekimus, bet ir teigiamai veikia jų savivertę bei pasitikėjimą savimi. Vokietijos, Austrijos, Šveicarijos ir kitų šalių patirtis rodo, kad tėvų dalyvavimas vaikų ugdymo įstaigoje yra labai svarbus. Šiame straipsnyje nagrinėsime, kaip sukurti darnią tėvų ir pedagogų partnerystę, siekiant bendro tikslo - vaiko gerovės ir visapusiškos asmenybės ugdymo.

Kodėl svarbus tėvų įsitraukimas į darželio veiklą?

Įvairių susitikimų su tėvais ir darželių auklėtojais metu vis išgirstu auklėtojų skundą - neturime laiko bendrauti tėvais, todėl kyla nesusipratimų. Tačiau, kaip pastebi specialistai, viskas yra daug paprasčiau, nei mums atrodo. Reikia tik pakeisti tam tikrus bendravimo įpročius ir laiką, kai susitinkame su tėvais, leisti prasmingai.

Tėvų domėjimasis vaikų veikla darželyje tiesiogiai siejasi su geresniais jų pasiekimais. Vaikai tampa veiklesni, smalsesni. Aktyvus tėvų dalyvavimas vaikų ugdyme(si) teigiamai veikia vaikų savivertę ir skatina pasitikėjimą savimi. Supažindinus tėvus su šia informacija, jų motyvacija dalyvauti vaiko ugdyme(si) padidės.

Minėtų šalių ikimokyklinio ugdymo įstaigose darbas su tėvais yra įprasta tų įstaigų pedagogų veikla. Tėvai į darželį kviečiami labiau sužinoti apie vaikų raidą, jos ypatumus, tinkamo auklėjimo ir ugdymo(si) principus. Darželių auklėtojai teigia, kad vykdant tėvų švietimą, tėvai tampa lygiaverčiais vaikų ugdymo(si) partneriais. Ar Jūs žinote, ką Jūsų grupės tėvai norėtų sužinoti apie vaikų raidą? Skirkite laiko tai išsiaiškinti ir kokybiškam tėvų švietimui. Pagrindinis tikslas - skatinti tėvus susimąstyti. Tik keisdami savo mąstymą, mes galėsime pakeisti vaikų ateitį.

Kaip skatinti tėvų dalyvavimą?

Skatinkite tėvus kartu su vaikais dalyvauti įvairiuose darželio renginiuose. Daugelis tėvų ne tik mielai prisidėtų prie renginio organizavimo, kurtų kartu spektaklį, rengtų koncertą, bet ir būtų aktyvūs renginių žiūrovai. Taip vaikai turėtų puikią galimybę stebėti suaugusiuosius ir mokytis tinkamai elgtis naujose situacijose. Darželių auklėtojos dalydamosi patirtimi teigia: kuo daugiau mamyčių ir tėvelių dalyvauja renginyje, tuo lengviau vaikams tarpusavyje sutarti, iškyla mažiau konfliktų ir pan. Taigi tėvai gali užtikrinti darnią vaikų grupės atmosferą vien būdami šalia.

Skatinkite tėvų savanorystę darželyje, juk padedant tėvams galima labai paįvairinti vaikų ugdymo procesą. Argi nebūtų smagu, jei kartkarčiais pažaisti su grupės vaikais ateitų keletas tėvų? Tėvų dalyvavimas renginiuose, darželio veiklose, ugdymo(si) procese kartu su savo vaikais padeda vaikams lengviau prisitaikyti prie naujų situacijų, o tėvams buvimas kartu su savo vaikais jiems svarbioje aplinkoje, dalyvavimas įvairiose vaikų veiklose padeda geriau pažinti savo vaikus skirtingose aplinkose.

Šiniči Suzuki (1898-1998; žymus japonų filosofas, pedagogas, smuikininkas ir kompozitorius) teigia, kad kiekvienas vaikas yra gabus. Suaugusiųjų uždavinys - atskleisti tuos gabumus. Darželyje auklėtojos pastebi įvairius vaikų pomėgius, kuriuos tėvai galėtų puoselėti ir namų aplinkoje. Labai svarbu, kad tėvai užtikrintų ugdymo(si) tęstinumą namuose. Taip pat ir tėvai gali papasakoti apie savitus individualius vaiko interesus, į kuriuos bus atsižvelgta ugdant jį darželyje.

Bendravimo svarba ir principai

Tėvai ir auklėtojos turi dažnai bendrauti. Kiek? Tiek, kiek reikia vaikui pažinti. Kuo dažniau vaikų tėvai kalbasi apie savo vaikus su darželių auklėtojomis, tuo adekvačiau visi suaugusieji pažįsta vaiką įvairiose aplinkose. Netikėkime mitu, kad vaikas vienodai turi elgtis tiek namuose, tiek darželyje. Elgesys priklauso nuo savijautos. Verta žinoti: jei vaikas jaučia įtampą darželyje, jo elgesys ten gali būti mažiau tinkamas; jei vaikas nejaučia nemalonios įtampos namuose, jis yra nusiteikęs geranoriškai.

Tėvams ir auklėtojoms verta susitarti dėl pagrindinių auklėjimo ir ugdymo principų. Prognozuojamas suaugusiųjų elgesys tiek namuose, tiek darželyje tiesiogiai siejasi su prognozuojamu vaikų elgesiu. Ypač svarbu skirti laiko susitarimams ir ieškoti palankiausių sprendimų vaikų labui.

Pirmojo susitikimo svarba

Pirmasis susitikimas su tėvais turėtų būti paprastas, malonus ir skirtas susipažinti. Nenorėkite mokyti, auklėti ir moralizuoti. Taip pat patartina vengti primesti formalias taisykles. Geras pirmojo susitikimo pavyzdys - tai bendra talka su arbatos gėrimu ir suneštinėmis vaišėmis. Tėvai besidarbuodami susipažins, o arbatos gėrimas bus malonesnis. Po tokios natūralios pažinties galima organizuoti antrąjį susitikimą, kuriame bus nuspręsta, kas ir kaip vyks darželyje. Šiame susitikime turi dalyvauti visi suaugusieji, kurie bus susiję su vaikų grupe: visos grupės auklėtojos, auklytės ir kitas personalas. Detaliai suplanuokite susitikimo eigą, numatykite, kiek gali kiekvienas pasisakyti. Jei susirinkime dalyvauja per 20 tėvų, dalyvius galima suskirstyti į grupes. Taip bus daugiau tvarkos ir visi galės išsakyti savo nuomonę.

Organizuokite malonius tėvų susitikimus. Tėvai turi norėti ateiti į susitikimą su auklėtoja. Susitikimai neturi kelti įtampos nei tėvams, nei auklėtojoms. Todėl verta visiems pasimokyti, kaip konstruktyviai spręsti konfliktus ir įveikti sunkumus. Bet tai jau kita tema. Verta žinoti, kad tėvų ir darželio bendradarbiavimo tradicijoms kurti reikia laiko. Tradicijų nesukursime per mėnesį ar metus. Bet pradėti kurti bendruomenę, kurioje aktyvūs yra ir tėvai, ir pedagogai, ir vaikai, galima jau rytoj. Ko reikia? Individualios iniciatyvos, kuri ilgainiui pavirs į komandinę, ir užaugs iki malonių darželio tradicijų. Ugdymo įstaigų bendruomenėms gali prireikti nemažai metų, kad jos galėtų pasakyti: taip, mūsų vaikų tėvai aktyviai dalyvauja savo vaikų gyvenime. Tad pradėti jau rytoj - verta.

Tėvų dalyvavimas mokyklos gyvenime: iššūkiai ir galimybės

Nors pagrindinis dėmesys skiriamas darželiams, tėvų įsitraukimo svarba išlieka aktuali ir mokyklose. Pastebima, kad kai kuriose mokyklose tėvų dalyvavimas mokyklos gyvenime menkai jaučiasi, o mokyklos pačios, rodos, atstumia tėvus, o paskui stebisi, kodėl jie neateina. Tokia situacija kelia susirūpinimą, nes efektyvus bendradarbiavimas tarp tėvų ir mokyklos yra būtinas siekiant užtikrinti vaikų gerovę ir sėkmingą ugdymą.

Viena iš problemų, su kuria susiduria tėvų komitetai, yra finansinių išteklių stoka. Pavyzdžiui, kai tualetai mokykloje būna tragiškos būklės, o savivaldybei neskiriama pakankamai lėšų mokyklų remontui, tėvai patys imasi iniciatyvos rinkti pinigus remontui. Tai rodo, kad tėvai yra pasirengę prisidėti prie mokyklos gerovės, tačiau svarbu, kad mokyklos administracija atvirai bendradarbiautų ir ieškotų bendrų sprendimų.

Taip pat svarbu, kad mokyklos administracija būtų atvira diskusijoms ir bendradarbiavimui. Kai tėvai atvyksta išreikšti padėką mokytojui, o direktorė pasipiktina jų apsilankymu, tai sukuria neigiamą atmosferą ir apsunkina bendravimą. Geras vadovas turėtų paaiškinti situaciją, papasakoti, ką ir kaip daro, kad pataisytų situaciją, paprašyti tėvų pagalbos ir patarti, kur kreiptis.

Tėvų komitetų ir mokyklos tarybos nariai gali turėti didelį poveikį mokyklos gyvenimui, jei jiems bus suteikta galimybė aktyviai dalyvauti sprendimų priėmime. Pavyzdžiui, kai tėvų komiteto narys, būdamas teisininkas, peržiūri ir pareikalauja pataisyti mokiniui taisyklių tekstą, tai rodo, kad tėvai turi kompetencijų ir noro prisidėti prie mokyklos veiklos tobulinimo.

Būtina skatinti įvairias iniciatyvas, kurios padėtų mokykloms surinkti lėšų. Pavyzdžiui, renginiai, kurių metu, linksminantis ir pramogaujant, būtų galima surinkti nemažą pinigų sumą. Tai ne tik padėtų mokyklai finansiškai, bet ir sustiprintų bendruomenės jausmą.

Valdorfo darželio patirtis: glaudus bendradarbiavimas kaip prioritetas

Valdorfo darželiai išsiskiria glaudžiu tėvų ir pedagogų bendradarbiavimu, kuris yra vienas esminių jų bruožų. Abipusė parama ir pagalba yra svarbi sėkmingo vaikų ugdymo sąlyga. Tokie darželiai skatina tėvų dalyvavimą įvairiose veiklose:

• Šventėse ir jų rengime.
• Išvykose į gamtą, kur dalyvauja vaikai, tėvai ir auklėtojos.
• Mugių organizavime, žaislų gamyboje.
• Vasaros stovyklose.
• Talkose: darželio grupėje, aikštelėje, apylinkėse.

Šiame procese svarbu:

1. Būti atviriems: Tartis su tėvais įvairiais klausimais, išklausyti jų nuomonės, pageidavimų, ir į juos atsižvelgti.
2. Įgyti tėvų pasitikėjimą: Tapti jiems pedagoginiu autoritetu.
3. Rūpintis tėvų motyvacija: Skatinti jų moralinį suinteresuotumą, nes neįmanoma tėvams suteikti atsakomybės, jei jie patys to nenori.
4. Aktyviai informuoti tėvus: Pateikti informaciją apie vaikus, darželio gyvenimą, jo prasmę, intensyvumą ir sėkmes.
5. Sudominti tėvus socialiniu darželio gyvenimu: Tam padeda švenčių, talkų, išvykų metu atsirandantys neformalūs santykiai, tarpusavio draugiškumas.
6. Sudominti tėvus jų pačių mokymosi, tobulėjimo galimybe: Tai gali būti seminarai, konferencijos, ekskursijos į užsienio darželius ir mokyklas.
7. Sudominti ūkiniu darželio gyvenimu.

Ugdymo įstaigų savivaldos institucijos ir jų vaidmuo

Darželių ir mokyklų savivaldos institucijos atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant efektyvų bendradarbiavimą tarp įstaigos ir bendruomenės.

• Grupės tėvų komitetas: Tai nuolat veikianti lopšelio-darželio savivaldos institucija, dalyvaujanti grupės veikloje, teikianti pasiūlymus įstaigos administracijai ir Darželio tarybai.
• Darželio taryba: Aukščiausia Darželio savivaldos institucija, telkianti Darželio ugdytinių, pedagogų, tėvų (globėjų, rūpintojų) bendruomenę bei vietos bendruomenę demokratiniam Darželio valdymui. Ji padeda spręsti Darželiui aktualius klausimus ir atstovauti teisėtiems įstaigos interesams. Darželio taryba sudaroma iš ugdytinių tėvų (globėjų, rūpintojų) ir pedagogų.
• Vaiko gerovės komisija: Sprendžia asmens specialiųjų poreikių pradinio vertinimo, jų siuntimo į pedagoginę tarnybą, ugdymo organizavimo ir ugdymo turinio klausimus įstaigoje. Komisija, gavusi tėvų (ar vaiko globėjų) sutikimą, atlieka vaiko, turinčio ugdymosi sunkumų, pradinį vertinimą ir pildo pažymą dėl specialiųjų ugdymosi poreikių pradinio vertinimo.
• Pedagogų taryba: Nuolat veikianti savivaldos patariamoji institucija, kuri aptaria praktinius švietimo reformos klausimus, svarsto ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo rezultatus, pedagoginės veiklos tobulinimo būdus, analizuoja veiklos programą, aptaria ugdymo planus, sveikatos, saugos ir mitybos klausimus, skatina naujovių paiešką ir patirties sklaidą.
• Metodinė grupė: Veikianti pedagogų grupė, organizuojanti ir koordinuojanti įstaigos metodinę veiklą. Ji nustato pedagogų metodinės veiklos prioritetus, planuoja ir analizuoja ugdymo turinio įgyvendinimą, ugdymo kokybę ir ugdymo inovacijų diegimą, nagrinėja pedagogų kvalifikacijos tobulinimo poreikius, dalyvauja ugdymo programos rengime ir teikia siūlymus įstaigos strateginiam planui.

Bendradarbiavimo formos ir metodai

Norint ugdyti tėvų bendravimo kultūrą, tobulinti šeimos narių tarpusavio santykius, skatinti norą daugiau sužinoti ir įvertinti savo kaip auklėtojo veiklą bei ateities perspektyvas, sudaryti sąlygas kolektyviai spręsti vaikų auklėjimo problemas, reikalingos įvairios pedagoginio švietimo formos.

• Užrašai, keliaujantys iš darželio į namus ir atgal: Kai namiškiams stinga laisvo laiko arba neturi telefono. Tokiems užrašams tinka paprasti sąsiuviniai, kuriuos vaikai ppapuošia ir atsineša į darželį. Rašoma bent kartą savaitėje apie vaiko sėkmes ir padėties pokyčius. Tinka bendradarbiavimui su tėvais, kuriems nesunku mintis reikšti raštu.
• Informaciniai laiškai: Įrašomi renginiai, veiklos temos, kuo gali prisidėti tėvai, kaip tęsti temos plėtotę namuose.
• Šeimos kambarys: Jame gali būti įrengta biblioteka, būtų žaislų išdavimas į namus, susirinkimų vieta. Nurodyti laiką, kada kuo galima naudotis.
• Tėvų susirinkimai: Vienas iš svarbiausių bendradarbiavimo formų. Sėkmė priklauso nuo kvietimo formos (pvz., vaikų paruošti kvietimai, koncertėliai, spektakliukai), patalpų paruošimo (pvz., vaikų darbelių paroda), pasirinktos temos aktualumo. Susirinkimo metu gali būti skaitomi pranešimai, aktualiausi tuo momentu, pavyzdžiui, apie sėkmingą vaikų adaptaciją įstaigoje ar tėvų ir pedagogų įtaką, skatinant vaikų kalbos raidą.
• Atmintinės tėvams: Pvz., „Atmintinė tėveliams“, „Patarimai tėvams“, „Gyvenimiški patarimai“ ir kt. Šie ir panašūs bukletai skatina tėvus geriau pažinti savo vaikus, susimąstyti apie įvairias problemas, taip pat padeda tėvams geriau suvokti atsakomybę už vaikų auklėjimą ir ugdymą, įžvelgti savo klaidas auklėjime.
• Klausimų - atsakymų vakarai, disputai, dalykiniai žaidimai, reglamentuotos diskusijos, atvirų durų dienos, konsultacijos, konferencijos ir kt.

Iššūkiai ir mitai bendradarbiavime

Nors bendradarbiavimo svarba akcentuojama daugelyje dokumentų, vis dar egzistuoja iššūkiai ir mitai, kurie apsunkina šį procesą.

• Reti ir netikslingi tėvų ir auklėtojų susitikimai: Dažniausiai aptariami mokymosi ir drausmės klausimai, piniginiai dalykai, o pedagoginiam švietimui bendra tėvų auditorija retai panaudojama.
• Prastas tėvų požiūris į mokyklą/darželį ir mokytojus/auklėtojus: Tėvai į auklėtojus žiūri vaiko akimis. Jei vaikas parneša namo nusiskundimus apie pedagogų elgesį, tėvai gali įžvelgti ir pedagogų elgesio trūkumus.
• Tėvų nenoras ar nesugebėjimas auklėti savo vaikų: Tėvų auklėjimas dažnai apsiriboja vaiko sveikatos ir mitybos klausimais, mažiau rūpinamasi psichiniu bei dvasiniu vaiko vystymusi.
• Nepakankama tėvų pedagoginė kultūra: Neturėdami pedagoginės patirties, reikiamų žinių, tėvai kartais nesugeba efektyviai perteikti puikius charakterio, pasaulėžiūros bruožus, kurie jiems, kaip asmenybėms būdingi.
• Nesuderinti reikalavimai, kuriuos mokytojai ir tėvai kelia vieni kitiems: Yra mokytojų/auklėtojų, manančių, kad tėvai siunčia į mokyklą netikusius vaikus. Yra tėvų, kuriuos baugina mokykla ar darželis. Kiekvienos šeimos tikslai ir vertybės skiriasi.
• Grynai psichologinės priežastys: Mokytojai/auklėtojai neįvertina tėvų pagalbos tiek mokymo, tiek auklėjimo srityje.
• Tėvai nėra tikri darželio ar mokyklos šeimininkai, auklėtojų pagalbininkai: Reikėtų, kad auklėtojai patikėtų ir tėvų aktyvo reikalingumu ir naudingumu, kad jame matytų tikrą savo pagalbininką, auklėjamojo darbo tikslų ir bendrųjų mokyklos reikalų įgyvendintoją, tėvų ir mokyklos tarpininką.

Tęstinis bendradarbiavimas - raktas į vaiko sėkmę

Viena aišku, kad, siekdami remti vaikų mokymąsi ir tobulėjimą, tėvai ir mokytojai turi veikti išvien. Negalima pasiekti gerų rezultatų atsiskyrus nuo šeimos, ypač tokiu metu, kai socialinėje aplinkoje ryškus laisvės ir atsakomybės nesupratimas arba neteisingas interpretavimas. Reikia laiko, kad atsirastų atviras, abipusiu pasitikėjimu paremtas bendravimas. Neformaliai ar formaliai bendraujant su šeimomis, pedagogas privalo išsaugoti konfidencialumą.

Vaikas tarp dviejų pasaulių - šeimos ir ugdymo įstaigos - patiria nuoseklumą, kai šios aplinkos viena kitą papildo. Tokia patirtis stiprina vaiko emocinį stabilumą, padeda lengviau prisitaikyti prie naujų situacijų ir kuria pasitikėjimą aplinka. Tėvų pasitikėjimas ugdymo įstaiga leidžia kurti atvirą dialogą, kuriame sprendimai priimami galvojant apie vaiką. Mokytojo ir vaiko ryšys ankstyvajame amžiuje dažnai tampa pagrindu vaiko pasitikėjimui savimi ir pasauliu.

Bendradarbiavimas nėra formalumas - tai santykis, kuris auga kartu su vaiku. Sėkmingas ankstyvasis ugdymas gimsta ne iš vienos pusės pastangų. Jis kuriamas kartu, kai tėvai ir mokytojai mato save kaip vienos komandos narius, veikiančius dėl bendro tikslo - vaiko gerovės ir visapusiškos asmenybės ugdymo.

tags: #dalyvavimas #darzelio #tevu #komitetas