Vaikų baimės: supratimas, priežastys ir įveikimo būdai

Baimė - tai neatsiejama žmogaus emocinės patirties dalis, ypač ryški vaikystėje. Tai natūrali reakcija į potencialų pavojų, turinti svarbią apsauginę funkciją, padedančią išsaugoti gyvybę. Tačiau kartais ši apsauginė sistema gali sutrikti, sukeldama nerimo sutrikimus, kurie neigiamai veikia vaiko vystymąsi ir gerovę. Šiame straipsnyje detaliai nagrinėsime, kas sukelia baimes vaikams, kokie yra jų simptomai ir kaip tėvai gali padėti savo atžaloms įveikti šiuos iššūkius.

Baimės Funkcija Vaikystėje ir Jos Raida

Baimė yra viena iš pagrindinių, bazinių žmogaus emocijų, kurios pirminė paskirtis - apsaugoti mus nuo pavojų ir išsaugoti gyvybę. Be baimės jausmo, žmogus gana greitai galėtų atsidurti pavojingose situacijose ir to nesuvokti. Tad bijoti yra natūralu ir neišvengiama. Daugeliui vaikų vaikystės baimės yra normalaus vystymosi dalis. Sveikai augančių vaikų baimės yra trumpalaikės, pereinančios, lengvai įveikiamos ir nekeičiančios būdo savybių ar santykio su aplinka.

Vaiko raidos tyrinėtojai pastebėjo, kad baimės yra būdingos tam tikram amžiaus tarpsniui ir netgi šiek tiek skiriasi pagal vaiko lytį. Ikimokykliniame amžiuje vyrauja baimės, susijusios su savisaugos instinktu, o vėliau baimės įgauna socialinį atspalvį. Paauglystėje labiausiai išryškėja baimė būti atstumtam, vienišam ir paliktam.

Nors sąvoka „tamsos baimė” dažnai vartojama pakaitomis su sąvoka „nakties baimė”, pastaroji sąvoka yra daug platesnis terminas, apibūdinantis bet kokį nerimą, kurį žmogus gali jausti bet kuriuo paros metu ar net miegodamas. Tamsos fobijos yra vienas iš labiausiai paplitusių nerimo sutrikimų, galintis užklupti bet kuriame amžiuje.

Augdami vaikai patiria daug naujų ir bauginančių dalykų, dėl kurių gali atsirasti naujų baimių. Kai kurios iš jų yra susijusios su natūralia vis didėjančio vaiko savarankiškumo raida. Pavyzdžiui, kai mažylis pirmą kartą pradeda vaikščioti ir tik pradeda ugdyti didelio vaiko įgūdžius, jis gali bijoti nukristi ar susižeisti. Tai labai normali baimė, nes taip vaikas bando apsisaugoti nuo žalos.

Vaikai iki 2 m. - Baimės, susijusios su pakitimais jį supančioje erdvėje, pvz., pasikeičia žaislo vieta, perstatoma jo lovytė, persikraustoma į kitus namus, vaikas bijo įkristi į jam grėsmingai atrodančią klozeto skylę. Tokio amžiaus vaikas jaučiasi saugus, kai greta jo yra mama, todėl baiminasi, kad mama gali pradingti, išvažiuoti, kad jos nebus jam užmiegant.

2-3 m. - Erdvinės baimės: judėjimas ir daiktų padėties erdvėje pokyčiai, pvz., baldų perstatymas. Tokio amžiaus vaikai baiminasi įvairių netikėtų situacijų, pavyzdžiui, kad kažkas įeis į namus pro kitas duris.

3-6 m. - Triukšmo, grėsmingų garsų, pvz. Nuo 5 metų vaiko baimės darosi mažiau intensyvios, o tarp jų vyrauja tam tikrų regimųjų vaizdų baimės. Mažiau bijoma gyvūnų, nusikaltėlių, raganų. Baimės tampa konkretesnės, realesnės, pavyzdžiui, vaikas bijo parkristi ir susižeisti, baiminasi, kad jį gali apkandžioti šuo. Šešiamečiai bijo įvairių gamtos stichijų, pvz., vandens, ugnies, griaustinio, žaibo. Šiame amžiuje aktualios atsiskyrimo nuo artimo žmogaus baimės, vaikas nerimauja, kad grįžęs namo neras mamos, kad jai gali kas nors nutikti arba ji gali mirti. Vaikas jaučia didelį nerimą likęs vienas namuose, vienatvės ir tamsos baimė jam vakarais neleidžia ramiai užmigti. Kaip bebūtų keista, tačiau šešerių metų vaikas kur kas labiau bijo mažų žaizdelių, mėlynių, kraujo, tekančio iš nosies, nei sunkesnių traumų.

7-12 m. - 7 metų vaikams baimę kelia tamsa, nepažįstamos, paslaptingos patalpos, pvz., palėpės, rūsiai, jie bijo, kad kas nors slepiasi spintoje, po lova ir pan. Vaiko vaizduotėje šešėliai tampa vaiduokliais, raganomis.

Būdami 5-8 metų amžiaus vaikai išgyvena baimės piką. Ir visos jų baimės vienaip ar kitaip susiję su mirtimi. Kodėl staiga atsiranda tokie jausmai? Tokio amžiaus vaikas atranda svarbų dalykį: kad viskas pasaulyje turi pradžią ir pabaigą. Jis ima suvokti, jog žmonės miršta, kad tai neaplenks nei jo paties, nei jo tėvų. Beje, vaikai labiau bijo netekti tėvų, nei numirti patys. Pirmaisiais gyvenimo metais vaikas nesuvokia mirties. Visa, ką jis regi aplink save, laiko pastoviu dalyku. Nuo 5-erių metų mažylio intelektas padaro stiprų šuolį, ima vystytis abstraktusis mąstymas, sparčiai tobulėja pažintiniai gebėjimai. Vaikas ima suvokti erdvės ir laiko sąvokas, taip pat tai, kad kiekvienas gyvenimas, net ir jo paties, turi pradžią ir pabaigą.

Paauglystėje dažniausiai išryškėja baimės, susijusios su išvaizda, santykiais su bendraamžiais, mokykla, ateitimi ir nesėkmėmis.

Vaikų Baimių Priežastys

Vaikų baimių kilmę galima skirstyti į kelias pagrindines kategorijas:

1. Psichologiniai Veiksniai:

• Emocinis nesaugumas ir prieraišumo stilius: Vienas esminių nerimo ir baimių veiksnių yra emocinis vaiko saugumas ir susiformavęs prieraišumo stilius. Vaiko, kuris jaučiasi emociškai nesaugus, neturi pastovumo ryšyje, baimės yra kaip signalas apie ryšio sunkumus ir būdas pakviesti tėvus. Ribų šeimoje nebuvimas taip pat prisideda prie emocinio nesaugumo.
• Vaizduotė ir simbolinis mąstymas: Vaikams būdinga laki vaizduotė bei simbolinis (stebuklinis) mąstymas. Tai leidžia vaikui žaisti, pvz., gerti arbatą iš žaislinio puodelio, kuriame nieko nėra. Tačiau to pasekoje vaikai painioja tikrovę ir vaizduotę, todėl baimingi vaizduotės kūriniai gali jaustis labai realiai.
• Baimė kaip pykčio išraiška: Baimės kaip pykčio išraiška taip pat praktikoje pasitaiko dažnai. Bijoti mūsų visuomenėje yra daug labiau priimtina nei pykti. Pyktis dažnai yra slopinamas ir neleidžiama jo jausti, vaikai ir patys bijo pykti, tad baimė atsiranda kaip pakaitinė iškrova.
• Įgimtas jautrumas: Didesnį baimingumą gali kelti ir įgimtas jautrumas. Jautresnė nervų sistema greičiau ir stipresniu atsaku reaguoja į dirgiklius, prisitaikyti prie pokyčių reikalinga daugiau resursų bei aplinkos paramos.

2. Aplinkos Poveikis:

• Tėvų elgesys: Tėvų elgesys ir nerimas yra vienas svarbiausių veiksnių vaikų nerimo ir baimės jausmo atsiradime. Vaikas tėvų baimę perima nekvestionuodamas ir taiko savo gyvenime. Jei tėvai bijo, vaikas galvoja: „Man tikrai verta bijoti, juk jie didesni ir žino“. Todėl labai svarbu negąsdinti vaiko ir ramiai reaguoti į situacijas. Pavyzdžiui, kai mažylis nukrinta ir žiūri į tėvus, ar tėvai išsigando, puolė gelbėti vaikelio. Jei bėga - pradeda verkti, ilgai nenurimsta, jei tėvai reaguoja ramiai, vaikas toliau žaidžia. Tai puikiai iliustruoja aplinkos, o ypač tėvų/globėjų įtaką baimių atsiradime.
• Traumos ir skausmingos patirtys: Jei vaikas neseniai matė ar patyrė ligą, tėvų praradimą, gaisrą, smurtą ar kitą didelį įvykį, tai galėjo stipriai išgąsdinti. Jei vaikas tuo metu yra pažeidžiamesnis, turi jautresnę nervų sistemą arba nėra paramos iš suaugusiųjų, kurie atlaiko ištikusią krizę ir padeda ją integruoti, gali atsirasti ilgalaikė baimė. Nesaugios augimo sąlygos, nepriežiūra, kaip ir perdėta globa, gali neduoti emocinių atramų ir paskatinti baimingumą.
• Aplinkos informacija: Tai, ką vaikas girdi per žinias, radiją, iš kitų vaikų, filmuose, kompiuteriniuose žaidimuose (ypač amžiaus neatitinkančiuose), gali prisidėti prie baimės atsiradimo.

Kaip Atpažinti Vaiko Baimę?

Vaiko baimė ir nerimas gali pasireikšti įvairiausiais požymiais - tiek tiesioginiais, kai vaikas žodžiais nusako savo baimę, tiek netiesioginiais:

• Sunkumais užmigti/nemiga.
• Apetito pokyčiais.
• Neaiškiais, fizinės priežasties neturinčiais skausmais (pvz., pilvo, galvos, kojų).
• Sunkumu kvėpuoti.
• Nuolatiniu nerimastingumu.
• Nagų kramtymu.
• Grįžimu į ankstesnę raidos stadiją (pvz., vaikas, puikiai laikantis šlapimą, pradeda šlapintis į lovą).
• Pykčio ir ašarų priepuoliais prieš miegą (kaip nerimo iškrova).
• Miego metu noru paleisti filmą/muziką/uždegti švieselę.
• Sunkumais atsiskirti nuo tėvų prieš miegą (nori, kad laikytų rankytę, glostytų nugarą, miegotų šalia ir t.t.).
• Prieš miegą atsirandančiais skausmais ir kūno įtampa.
• Nakti budinėjimu ir vaikščiojimu pas tėvus.

Vaikas, kuris patiria stresą dėl dažnų konfliktų namie, jei suaugusieji nepakankamai juo rūpinasi, neteikia palaikymo bei supratimo, gali užsisklęsti, bandyti savarankiškai įveikti sunkumus ir, jei vaikui nepavyksta įveikti baimės pačiam, baimė gali fiksuotis, tapti įkyria. Tokios baimės gali sukelti miego sutrikimų, paveikti vaiko charakterį, trikdyti prisitaikymą prie aplinkos, santykius su draugais ar šeimos nariais, saugiai tyrinėti aplinką, užsiimti nauja veikla, tapti savarankišku, pasitikėti savimi, įgyti naujų įgūdžių, prisitaikyti prie aplinkos keliamų reikalavimų. Kai vaikas jaučia per didelį nerimą, jam sunku elgtis natūraliai, išreikšti save - laisvai kalbėti, klausyti, užmegzti pažintį, pasakyti savo nuomonę. Taip po truputį nerimas mažina savivertę, pasitikėjimą savimi, verčia jaustis nepilnaverčiu, nepritampančiu. Laikui bėgant baimės ir nerimas paveikia įvairias gyvenimo sritis - tarpasmeninius santykius, mokymąsi, laisvalaikį.

Kaip Padėti Vaikui Įveikti Baimę?

Svarbiausia - suprasti, kad vaiko baimės, net ir tos, kurios suaugusiems atrodo juokingos ar nereikšmingos, vaikui yra tikros ir rimtos. Tėvų reakcija ir elgesys yra lemiami, padedant vaikui įveikti šiuos iššūkius.

Praktiniai patarimai tėvams:

1. Priimkite vaiko baimę rimtai: Nenuvertinkite vaiko baimės - tai sukelia tik dar didesnį stresą ir vienišumą jo gyvenime. Nesakykite „Nėra ko bijoti“ ar „Mane tik juokas ima iš tos tavo baimės“. Užuot menkinę, paklauskite „Kaip jautiesi?“ ir leiskite vaikui išreikšti savo emocijas. Patvirtinkite jausmus sakydami: „Aš suprantu, kad tau baisu. Bet aš esu šalia ir padėsiu tau su tuo susidoroti.“
2. Padėkite vaikui pažinti ir suprasti baimę: Dažnai vaikas bijo to, ko nesupranta. Kai jis išmoksta daugiau apie tai, kas kelia baimę, ji tampa mažiau gąsdinanti. Kalbėkitės su vaiku, paprastais žodžiais paaiškinkite, kodėl jis bijo ir kas iš tikrųjų vyksta. Pasinaudokite pasakomis ir istorijomis - skaitykite knygas apie drąsą ar sukurkite istoriją apie vaiko baimę. Išmokykite vaiką, kaip elgtis tam tikrose situacijose - pavyzdžiui, jei vaikas bijo šunų, parodykite, kaip prie jų artėti saugiai.
3. Naudokite žaidimus: Žaidimai padeda vaikams lengviau susidoroti su emocijomis. Išbandykite metodus kaip „Žaidžiame drąsą“ (sukurkite scenarijų, kur vaikas yra superherojus, įveikiantis savo baimę), „Baimės draugas“ (leiskite vaikui „supažindinti“ savo žaisliuką su baime, taip jis pats jausis stipresnis) ar „Piešimas ir baimės sunaikinimas“ (paprašykite vaiką nupiešti savo baimę ir kartu „panaikinkite“ piešinį).
4. Laipsniško susidūrimo technika: Ši technika gali padėti mažinti baimes. Jei vaikas bijo tamsos - pradėkite nuo miego su naktine lempa, palaipsniui mažinkite šviesos kiekį. Jei vaikas bijo šunų - iš pradžių leiskite jam stebėti šunis iš tolo, vėliau priartėkite, kol galiausiai jis galės pats paglostyti draugišką šunį. Svarbu nenuvesti vaiko tiesiai į tai, kas jam baisiausia, o leisti jam žengti mažais žingsneliais. Apdovanokite vaiką už kiekvieną įveiktą etapą.
5. Rodykite pavyzdį: Vaikai dažnai kopijuoja suaugusiųjų elgesį, todėl jei tėvai rodo ramybę ir pasitikėjimą, vaikas jaučiasi saugiau. Kvėpavimo pratimai, ramybės ritualai (šilta arbata, jaukus pokalbis prieš miegą) gali sumažinti nerimą. Humoras taip pat gali padėti - kartais baimė praranda savo galią, kai apie ją pasijuokiama.
6. Kurkite saugią aplinką: Vaikai jaučiasi saugūs tada, kai žino, kad gali pasitikėti savo tėvais. Aiškiai pasakykite, kad visada esate šalia. Sukurkite raminančią rutiną prieš miegą, jei vaikas bijo tamsos. Padėkite vaikui suprasti, kad kiekviena baimė yra įveikiama.
7. Skatinkite savarankiškumą: Mokykite vaikus pasitikėti savimi, kad jie galėtų susidoroti su savo baimėmis ir problemomis. Leiskite vaikui išreikšti savo jausmus. Būkite kantrūs.
8. Pasirūpinkite pagrindiniais vaiko poreikiais: Venkite didelio vaiko nuovargio ir alkio. Įveskite pastovų miego laiką.
9. Įveskite tvarką ir struktūrą: Nerimastingiems vaikams sunku gyventi šeimoje, kurios gyvenimo stilius spontaniškas ar chaotiškas. Pastovi tvarka sumažina vaiko nerimą, nes leidžia prognozuoti įvykius ir suteikia aplinkos kontrolės jausmą.
10. Neperkraukite vaiko fantazijos: Venkite skatinti vaiko vaizduotę pernelyg baisiomis istorijomis ar vaizdais.
11. Leiskite vaikui miegoti su mylimu žaisliuku: Jei vaikas sapnuoja košmarus, išlikite kantrūs, leisdami vaikui kalbėti apie jo sapnuojamas baimes. Pakalbėkite su vaiku apie sapnų turinį. Jei vaikui sunku užmigti, užtikrinkite, kad vaiko kambarys jam atrodytų saugi ir atpalaiduojanti vieta.
12. Įveikite baimes žaisdami kartu: Jei vaikas bijo mokytojų, žaiskite mokyklą, jei gydytojų - ligoninę ir pan. Kartu su vaiku skaitykite ar kurkite pasaką, kur vaikas galėtų įsijausti į narsaus ir drąsaus herojaus vaidmenis.
13. Formuokite drąsų elgesį: Jeigu tėvai vienoje ar kitoje situacijoje jaučia nerimą ar baimę, tikėtina, kad vaikas reaguos taip pat. Todėl svarbu parodyti vaikui tinkamą saugų elgesį pavojų keliančioje situacijoje arba drąsų ir pasitikintį elgesį to reikalaujančioje situacijoje. Jeigu tėvai yra per daug nerimastingi ir per daug globojantys, jų rodomas nerimas gali vaikui pranešti, kad pasaulis yra labai pavojingas.
14. Padėkite vaikui išsikalbėti: Sudarykite sąlygas išpasakoti: vakaro pasakos ar kelionės automobiliu puikiai tinka tokiems pokalbiams. Neklauskite „Kas yra blogai?“, geriau sakykite: „Papasakok man apie savo auklėtoją“. Jokiu būdu nekritikuokite savo vaiko ir nepertraukinėkite, nes taip labai greitai išmokysite vaiką atsakyti, kad jam „viskas gerai“.
15. Skatinkite fizinį aktyvumą: Sveikas kūnas ir dvasia padeda geriau susidoroti su stresu.
16. Mokykite vaikus atsipalaiduoti: Net labai maži vaikai gali išmokti atsipalaiduoti prisimindami kažką malonaus. Atpalaiduoja ir gilus kvėpavimas, rami muzika, įprasti eilėraštukai ar dainelės, piešimas ar spalvojimas.

Kada Kreiptis į Specialistą?

Dauguma vaikų baimių, susijusių su amžiumi - atsiskyrimo nuo tėvų ar vaizduotės sukurtų monstrų - augant išnyksta savaime. Tačiau, jei baimė ima trukdyti įprastam gyvenimui - vaikas bijo atsiskirti, dėl baimės nenori eiti į kiemą, darželį ar kur nors kitur, bijo žaisti su kitais vaikais, gali sutrikti miegas, kamuoti košmarai - tai jau rimti ženklai, jog tokia baimė gali ir nepraeiti savaime. Gali atsirasti ir psichosomatinių simptomų - skaudėti pilvą, galvą, pykinti, svaigti galva.

Jei jūsų vaiko baimė tampa didelė ir daro įtaką jo gyvenimo kokybei, verta kreiptis pagalbos. Priklausomai nuo jūsų vaiko amžiaus, baimės priežasties ir intensyvumo, yra daug įvairių gydymo būdų:

• Kognityvinė elgesio terapija (KET): Šios terapijos metu daugiausia dėmesio skiriama baimes sukeliančių iracionalių minčių (kognityvinių) ir šių minčių sukeliamo elgesio keitimui. Tai labai efektyvus būdas įveikti baimes.
• Žaidimų terapija: Ši terapija skirta padėti vaikams išreikšti savo jausmus žaidžiant. Žaidžiant vaikas gali nugalėti savo baimes ar jas sumažinti.
• Grupinė terapija: Grupinė terapija gali būti puiki išeitis baimę jaučiantiems paaugliams.

Svarbiausia, kad jūsų vaikas žinotų, jog esate šalia, visada pasirengę jam padėti. Saugumo jausmas vaikystėje yra pagrindas stipriai asmenybei vystytis. Kuo anksčiau bus pastebėtas nerimas, tuo lengviau bus jį įveikti ir neleisti kontroliuoti vaiko gyvenimo.

tags: #daina #apie #baime #vaikams