Švietimo sistema vis dažniau suvokiama ne tik kaip žinių perdavimo institucija, bet ir kaip erdvė, kurioje formuojama visaverčio, aktyvaus ir atsakingo piliečio asmenybė. Šiandienos pasaulyje, kur informacija nuolat kinta, o iššūkių daugėja, tradicinė dalykinė sistema, nors ir išlaikoma, tampa nepakankama. Akivaizdu, kad pats mokomųjų dalykų turinys turi būti instrumentas, padedantis mokiniams ugdytis bendrąsias kompetencijas - gebėjimus, kurie yra būtini sėkmingam gyvenimui ir nuolatiniam mokymuisi.
Nors bendrojo ugdymo turinys programose pateikiamas gana reglamentuotai, o tradicinė dalykinė sistema išlieka, svarbu suprasti, kad dalykų turinys nėra savitikslis. Jo pagrindinė paskirtis - padėti mokiniams ugdytis bendrąsias kompetencijas. Tikslaus, bendrai pripažinto kompetencijų sąrašo nėra. Netgi tarptautiniu mastu kiekviena šalis sudaro savo bendrųjų kompetencijų sąrašą, o mokyklos jį interpretuoja ir pritaiko savo mokiniams. Išlaikoma pagrindinė idėja - padėti mokiniams išmokti mokytis, įgyti asmeninę, socialinę, kultūrinę ir kitas kompetencijas. Kompetencijų pavadinimai ir jas sudarantys elementai - gebėjimai, nuostatos - išskiriami pagal tai, kas yra aktualu ir svarbu mokiniams.
Visos bendrosios kompetencijos nėra izoliuotos; jos glaudžiai susijusios ir viena kitą papildo. Svarbu suprasti, kad bendrosios kompetencijos ugdomos drauge su esminėmis dalykinėmis kompetencijomis: komunikavimo gimtąja ir užsienio kalbomis, matematikos, gamtos mokslų ir technologijų, socialinių mokslų, kultūrinėmis ir meninėmis. Pavyzdžiui, komunikavimo žinios ir gebėjimai plėtojami mokantis gamtos mokslų (tinkamas sąvokų vartojimas, gebėjimas vaizduoti dalykų ryšius formulėmis, simboliais ir pan.), o bendroji komunikavimo kompetencija padeda ugdytis gamtamokslinę kompetenciją (rasti ir apdoroti informaciją, pateikti duomenis kitiems, pritaikant adresatui ir t. t.). Iš esmės nė viena asmens bendroji kompetencija nėra atskirta nuo dalykinių kompetencijų.
Pažinimo Kompetencijos Ugdymas Priešmokyklinėje Amžiuje
Pažinimo kompetencija suprantama kaip vaiko domėjimasis viskuo, kas yra aplink, gebėjimas sutelkti dėmesį, samprotauti, kritiškai mąstyti. Priešmokyklinėje amžiuje pažinimo kompetencija ugdoma skatinant vaikus eksperimentuoti, atrasti, reflektuoti, vertinti, apibendrinti, stebint, kuriant, žaidžiant. Šiame etape itin svarbus yra žaidimas, kuris yra ne tik laisvalaikio praleidimo forma, bet ir efektyvus ugdymo(si) metodas.
Atliktas tyrimas parodė, kad nors pedagogai pripažįsta kūrybinių žaidimų svarbą vaiko ugdymui, jų laikas ir trukmė grupėje dažnai priklauso nuo dienos ritmo ir organizuotos veiklos. Pedagogai stengiasi informuoti tėvus apie žaidimų svarbą, tačiau tėvams dažnai svarbiausia, ar vaikas priešmokyklinėje grupėje išmoks skaityti, rašyti, skaičiuoti, socialiniams įgūdžiams teikiant mažiau pirmenybės. Kūrybinius žaidimus tėvai linkę vertinti kaip laisvalaikio praleidimo būdą, o ne kaip ugdymo metodą.
Viena iš strategijų, kurios akcentuojamos švietimo moksle pažinimo kompetencijos ugdymui, yra vaikų ugdymas per žaidimus ir aktyvias veiklas. Tačiau, kaip pastebi kai kurie specialistai, tėvai vis dar tikisi, kad priešmokyklinio amžiaus vaikai bus mokomi skaityti, rašyti ir skaičiuoti, ne visada suprasdami, kad naujos žinios gali būti įgyjamos ir kitais būdais - per laisvus kūrybinius žaidimus, eksperimentus, atradimus.
Bendrųjų Kompetencijų Ugdymas Per Kūrybinius Žaidimus
Priešmokyklinio ugdymo tikslas yra ne tik užtikrinti vaiko asmenybės raidą, bet ir ugdyti aktyvų, savimi pasitikintį vaiką su stipria pažintine motyvacija, paruošti jį tolesniam mokymuisi mokykloje. Šiuolaikinis supratimas apie priešmokyklinio ugdymo tikslus apima ne tik skaitymo, rašymo ir skaičiavimo mokymą, bet ir vaiko fizinių bei psichinių galių ugdymą, teigiamos socialinės ir emocinės patirties įgijimą, pažintinės motyvacijos ir kūrybiškumo skatinimą.
Pažinimo kompetencija apima vaiko gebėjimą sutelkti dėmesį, suprasti, įsiminti, samprotauti, spręsti problemas ir kritiškai mąstyti; gebėjimą taikyti įvairius pasaulio supratimo būdus: stebėti, klausti, eksperimentuoti, prognozuoti, ieškoti informacijos. Būtent kūrybiniai žaidimai yra viena iš efektyviausių priemonių šiai kompetencijai ugdyti. Per žaidimus vaikai mokosi tyrinėti, atrasti, kelti klausimus, ieškoti atsakymų, taip plėsdami savo pažintinius gebėjimus.
Socialinės, Pilietiškumo ir Kultūrinės Kompetencijos: Mokyklos vaidmuo
Švietimo ekspertai sutaria, kad mokyklos vaidmuo yra gerokai platesnis nei vien žinių perdavimas. Mokiniai pamokose turėtų ne tik įgyti teorinių ir praktinių žinių, bet ir ugdytis kitas, sau ir visos visuomenės raidai svarbias kompetencijas, tokias kaip pilietiškumas, socialinis jautrumas ir empatija, emocinis intelektas. Šios kompetencijos yra glaudžiai susijusios su žmogaus tapsmu ir asmenybės augimu.
Vilniaus Užupio gimnazijos lietuvių kalbos mokytojas, dr. Meilės Lukšienės premijos laureatas Alius Avčininkas pabrėžia, kad pilietiškumo, socialinių ir kitų bendrųjų kompetencijų ugdymas mokyklose yra itin svarbus. Jis teigia, kad mokykla turėtų padėti ugdyti mokinių atvirumą ir gebėjimą būti įvairios bendruomenės dalimi, priimti kitus jos narius. Pilietiškumas, anot jo, yra glaudžiai susijęs su visuomenės darna ir lygiaverčiu buvimu bendruomenėje. Taip pat svarbu nepamiršti socialinių, emocinių ir sveikos gyvensenos kompetencijų.
Agnė Motiejūnė, programos „Renkuosi mokyti!“ vadovė, atkreipia dėmesį, kad nors pažinimo kompetencijos ugdymas yra svarbus, susikoncentruoti vien į jį būtų klaida. Socialinė, pilietiškumo ir kultūrinė kompetencijos turi esminę įtaką svarbiausių žmogaus nuostatų formavimuisi. Ankstyvame amžiuje susiformavusias nuostatas apie save ir supantį pasaulį ateityje pakeisti yra išties labai sunku. Nuostatos yra tarsi medžio šaknys, todėl labai svarbu jomis rūpintis, suteikti joms gerą dirvą - t. y. ugdyti bendrąsias mokinių kompetencijas. Tai turėtų būti vienas svarbiausių mokyklos uždavinių.
Iššūkiai ir Sprendimai Ugdant Bendrąsias Kompetencijas
Siekiant ugdyti bendrąsias kompetencijas, reikia tinkamų priemonių ir atitinkamo mokymosi turinio. Nors šiuo metu atnaujinamos bendrosios ugdymo programos ir mokymo turinys, mokyklose dažnai pagrindinis dėmesys tenka pažinimo ir iš dalies kūrybiškumo kompetencijų ugdymui. Artur Adam Markevič, Vilniaus „Šilo“ mokyklos etikos mokytojas, pažymi, kad ugdyti daug žinančius žmones yra patogu pačiai sistemai, nes žinių lygį lengva pamatuoti. Tačiau jis pabrėžia, kad į mokinius turėtume žiūrėti ne kaip į egzaminų laikytojus, o kaip į asmenybes - būsimus kūrėjus, išradėjus, piliečius, lyderius.
Anot A. Markevičiaus, pilietiškumo ugdymas mokyklose dažnai apsiriboja formalumu - pilietiškumo pamokomis apie teisės aktus ir valstybines tvarkas. Nors yra ir gerų pavyzdžių, kai aktyviai veikia mokinių savivalda, organizuojami rinkimai ir priimami bendri sprendimai, tai nėra dažna realybė. Panašiai ir su socialine kompetencija - daug kas mano, kad ji susiformuoja savaime, todėl savitvardai, savimonei, tarpusavio santykiams mokykloje neskiriama pakankamai dėmesio.
Tarptautiniai tyrimai, tokie kaip PISA, rodo, kad Lietuvos mokiniai, lyginant su kitomis šalimis, pasižymi žemesniu gebėjimu suprasti kultūrinę, negalios, amžiaus ir kitais pagrindais kitokio žmogaus perspektyvą. Dėl to labai svarbu mokykloms suteikti priemonių šioms kritinėms kompetencijoms ugdyti.
Viena iš iniciatyvų, siekiant spręsti šią problemą, yra sukurta skaitmeninės įvairovės literatūros biblioteka Lietuvos mokykloms. Ši biblioteka, talpinanti įvairių žanrų knygas vaikams ir paaugliams, paliečia įvairovės ir žmogaus teisių klausimus. Tikimasi, kad ši platforma padės mokiniams suprasti kitokio žmogaus perspektyvą, ugdyti empatiją, supratimą apie kitus žmones ir žmogaus teises, o mąstydami apie esamas problemas ir įsitraukdami į jų sprendimą, ugdysis ir pilietiškumo kompetenciją.
Įvairovės Literatūros Biblioteka Kaip Įrankis Kompetencijų Ugdymui
Įvairovės literatūra yra konkretus įrankis, galintis padėti mokiniams suprasti kitokio žmogaus perspektyvą, „įlipti į jo batus“. Būtent per tokias patirtis formuojamos vertybės ir nuostatos. Be to, naudodamiesi įvairovės literatūros biblioteka, mokiniai ne tik ugdysis empatiją, supratimą apie kitus žmones ir žmogaus teises, bet mąstydami apie esamas problemas ir įsitraukdami į jų sprendimą pagal parengtą metodiką, ugdysis ir pilietiškumo kompetenciją.
Knygos formuoja žmonių pasaulėžiūrą, plečia akiratį, todėl bet koks efektyvus skatinimas skaityti kokybišką literatūrą yra sveikintinas. Įvairovės literatūra yra atsakas į šių laikų realybę, kurioje gyvename ne homogeniškame pasaulyje, o esame skirtingi, įvairūs. Tokia paprasta tiesa apie žmones, deja, dažnai kelianti didelę agresiją, susiskaldymą ir priešpriešą. O juk įvairovė yra turtas.
Įvairovės literatūra yra labai konkretus įrankis pilietinės ir socialinės kompetencijų ugdymui. Tai sukuria gerą dirvą ugdyti pagarbą žmogaus orumui ir laisvei, skatinti bendruomeniškumą ir tarpusavio supratimą. Švietimo sistemoje šiems dalykams dar išties trūksta dėmesio, todėl konkrečios priemonės jų skatinimui yra išties reikalingos. Įvairovės literatūros biblioteka gali tapti puikiu pavyzdžiu ir paskatinti mokyklas daugiau dėmesio skirti ne tik pažinimo, bet ir kitoms asmenybių ugdymui svarbioms kompetencijoms.
Tokia biblioteka suteikia universalesnį žvilgsnį, įgalinantį besimokantįjį ieškoti vietos pasaulyje ne tik sau, bet ir kitiems. Tai nelengvas uždavinys, tačiau svarbu išdrįsti jo imtis, o mokykloms skatinti tai daryti savo mokinius.
Priešmokyklinio Ugdymo Bendrosios Programos Principai
Priešmokyklinio ugdymo programos tikslas - atliepti 5-6 metų vaikų interesus, puoselėti jų gerovę ir tenkinti kiekvieno vaiko individualius, savitus poreikius bei galimybes. Programoje kompetencijos ugdomos integraliai visose ugdymosi srityse ir visose veiklose, kuriose vaikas dalyvauja, siekiant užtikrinti visų kompetencijų ugdymo pusiausvyrą ir dermę.
Programoje išskirtos 6 ugdymosi sritys: gamtamokslinis ugdymas, kalbinis ugdymas, matematinis ugdymas, meninis ugdymas, visuomeninis ugdymas, sveikatos ir fizinis ugdymas. Remiantis kompetencijų raidos aprašu, pateikiamu priede, yra išskirtos pasiekimų sritys, sugrupuotos pagal ugdymosi sritis. Pasiekimai aprašomi 3 pasiekimų lygiais: iki pagrindinio, pagrindinis ir virš pagrindinio. Pasiekimų lygiai skirti formuojamajam vertinimui.
Įgyvendinant programą, ugdomos šios kompetencijos: pažinimo, kūrybiškumo, komunikavimo, skaitmeninė, pilietiškumo, socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos, kultūrinė.
Komunikavimo kompetencija: Kasdienėse situacijose (grupėje, namie, išvykose ir kt.), naudodami verbalines ir neverbalines komunikavimo priemones, vaikai ugdosi gebėjimus suprasti, surasti, pritaikyti ir perteikti kitiems informaciją. Visose ugdymo srityse vaikai plėtoja savo žodyną; kuria trumpą nuoseklų pasakojimą, išklauso kitų pasakojimus, skiria realius ir išgalvotus įvykius, analizuoja informacijos tikrumą. Bendraudami, tardamiesi vaikai dalinasi patirtimi, įspūdžiais, kelia klausimus ir išsako savo pastebėjimus, nuomonę. Stengiasi išlaikyti dėmesį, išklausyti pašnekovą, supranta gaunamus paprastus pranešimus. Apibūdina savo jausmus ir emocijas.
Kultūrinė kompetencija: Per patirtines kultūrines veiklas vaikai išbando kūrėjo, atlikėjo, kultūros stebėtojo ir vartotojo vaidmenis. Tyrinėdami Lietuvos ir kitų šalių kultūros paveldą, pastebi skirtingų tautų kultūrinį išskirtinumą, šiais atradimais pasinaudoja žaidimo, mokymosi situacijose ar atlikdami projektines veiklas. Žaisdami, tyrinėdami, dalyvaudami kultūriniuose renginiuose, vaikai suvokia etninę kultūrą, perima pagrindinių Lietuvos valstybinių švenčių tradicijas. Susipažinę su kai kurių Lietuvos kūrėjų bei atlikėjų kūryba, dalijasi savo įspūdžiais.
Kūrybiškumo kompetencija: Dalyvaudami atvirose, įtraukiančiose kūrybinėse-projektinėse veiklose vaikai ugdosi kūrybiškumo kompetenciją ir kūrybinį mąstymą. Klausinėdami, dalindamiesi savo sumanymais, įgyvendina idėjas, savaip interpretuoja reiškinius ir įvykius. Kurdami, koreguodami savo sumanymus išbando įvairias dailės priemones, muzikos instrumentus, judesius bei vaidybinius elementus, kurie skatina improvizuoti.
Pažinimo kompetencija: Natūraliai smalsaudami, dalyvaudami organizuotose veiklose, vaikai stebi, tyrinėja artimiausią aplinką, skiria, lygina, grupuoja, analizuoja gamtamokslinio, kalbinio, matematinio, meninio, visuomeninio, sveikatos ir fizinio ugdymo objektus ir reiškinius.
Kalbinė kompetencija: Žaisdami, tyrinėdami sieja kalbos garsus su jų simboliais, atpažįsta daugelį spausdintinių raidžių, skaito nesudėtingus žodžius, trumpus sakinius. Spausdintinėmis raidėmis užrašo paprastesnius žodžius, savo vardą. Žodžiu kuria trumpus tekstus, pasakoja ir atpasakoja išgirstus tekstus.
Pilietiškumo kompetencija: Aptardami gyvenimiškas situacijas, vaikai skiria pilietišką ir nepilietišką, tinkamą ir netinkamą elgesį, aptaria svarbiausius susitarimus, elgesio taisykles ir jų laikosi. Bendradarbiauja su kitais, paiso savo ir kitų poreikių, stengiasi gerbti kito nuomonę. Dalyvauja kūrybiniuose projektuose, koncertuose, valstybinių švenčių renginiuose. Atpažįsta ir pritaiko pagrindinius švenčių simbolius. Domisi tautosaka, etnokultūros tradicijomis. Ugdosi pagarbą visų žmonių laisvėms ir teisėms. Pastebi žmonių veiklos poveikį gamtai ir ugdosi nuostatas juos tausoti.
Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos kompetencija: Žaisdami, dalyvaudami įvairiose veiklose vaikai mokosi atsakingai, saugiai ir etiškai naudotis įvairiais skaitmeniniais įrenginiais. Plėtoja savimonės gebėjimus: supranta mimika ir kūno kalba reiškiamas emocijas, apmąsto ir nusako savo jausmus. Dalyvaudami įvairiose veiklose mokosi valdyti savo emocijas, kuria ir palaiko draugiškus santykius, stengiasi laikytis grupės susitarimų ir taisyklių. Supranta saugaus elgesio taisyklių svarbą, rūpinasi sveikata pasitelkę fizinį aktyvumą, supranta sveikos mitybos svarbą.
Skaitmeninė kompetencija: Žaisdami, tyrinėdami aplinką vaikai mokosi atsakingai, saugiai ir etiškai naudotis įvairiais skaitmeniniais įrenginiais, bendrauti skaitmeninėje erdvėje. Naudodami prieinamas skaitmenines technologijas, vaikai peržiūri skaitmeninį turinį, ieško informacijos, kuria, žaidžia ugdomuosius žaidimus.
Priešmokyklinio ugdymo programoje pateikiami pasiekimų sritys ir aprašomi vaikų pagrindinio lygio pasiekimai, atitinkantys trijų lygių aprašus: iki pagrindinio, pagrindinis ir virš pagrindinio lygio. Tai padeda formuojamajam vertinimui ir užtikrina nuoseklų vaiko kompetencijų ugdymą.
tags: #bedrosios #kompetencijos #vaiku