Vaikų globa yra itin svarbi sritis, kurios tikslas - užtikrinti, kad kiekvienas vaikas, netekęs tėvų globos, turėtų galimybę augti saugioje ir palankioje aplinkoje. Tačiau ar esama vaikų globos sistema Lietuvoje iš tiesų atitinka geriausius globojamo vaiko interesus? Šis klausimas nuolat keliamas tiek valstybinių institucijų, tiek nevyriausybinių organizacijų. Valstybės kontrolės atliktas auditas ir jo išvados atkreipė dėmesį į esminius sistemos trūkumus, kurie trukdo užtikrinti jos efektyvumą.
Reformų siekiai ir realybė: nuo institucinės globos prie šeimos
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, reaguodama į Valstybės kontrolės atlikto valstybinio audito išvadas, pabrėžia, kad nors šiuo metu veikianti sistema turi būti ir toliau tobulinama, iš esmės ji atitinka globojamo vaiko interesus. Siekiama, kad institucijose gyventų kuo mažiau vaikų. Nuosekliai įgyvendinant dar 2007 metais pradėtą vaikų globos namų reformą, buvo siekiama, kad nuo 2010 metų institucijoje gyventų ne daugiau kaip 60 vaikų ir gyvenimas šiose įstaigose būtų organizuojamas šeimyniniu principu. 2013 m. gruodį patvirtintas „Perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų neįgaliesiems, likusiems be tėvų globos vaikams veiksmų planas“. Vienas iš šio plano tikslų yra užtikrinti darnią aplinką ir sąlygas kiekvienam vaikui (tame tarpe ir neįgaliam vaikui) augti savo šeimoje, o likusiems be tėvų globos vaikams - augti globėjų, įtėvių šeimoje ar šeimynoje ir gauti pagalbą bendruomenėje. Todėl ir toliau siekiama mažinti vaikų skaičių vaikų globos įstaigose, nuosekliai gerinamos vaiko globos sąlygos šeimoje ir šeimynoje.
„Vaiko globa šeimoje ir šeimynoje buvo ir yra prioritetas. Jos skatinimas yra nustatytas ir kituose teisės aktuose bei programose, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant likusio be tėvų globos vaiko klausimą, būtina atsižvelgti į geriausius vaiko interesus ir realias galimybes rasti žmogų, galintį tapti vaiko globėju“, - teigia ministerijos atstovas.
Siekiant įgyvendinti Pertvarkos veiksmų plano priemones, bus panaudotos Europos Sąjungos struktūrinės paramos 2014-2020 m. lėšos. Iš 97 vaikų globos įstaigų šiuo metu daugiau nei 60 vaikų gyvena 21-oje įstaigoje, tarp jų ir sutrikusio vystymosi kūdikių namuose. Iš jų tik 2 įstaigose gyvena daugiau nei 100 vaikų.
Pagrindinės problemos ir iššūkiai
Nepaisant deklaruojamų siekių, Valstybės kontrolės auditas atskleidė esminius vaikų globos sistemos trūkumus, kurie stabdo jos efektyvumą ir kelia abejonių dėl vaiko interesų užtikrinimo.
- Stacionariose globos įstaigose globojamų vaikų skaičius išlieka didelis. Daugelį metų stacionariose vaikų globos įstaigose globojamų vaikų skaičius išlieka apie 4 tūkst., trečdalis įstaigų yra perpildytos. Tai prieštarauja siekiui mažinti institucinę globą ir skatinti šeimos modelio globą.
- Sistema neskatina vaiko globos šeimoje. Auditoriai konstatavo, kad esama sistema neskatina vaiko globos šeimoje: ji nemotyvuoja globėjų, o vaikų globėjiškoms šeimoms trūksta socialinių paslaugų. Pasekmė - kasmet parengiama beveik 7 kartus mažiau naujų globėjų nei atsiranda vaikų, kuriems reikalinga globa.
- Globos išmokos dydis ir diferenciacija. Vaiko globos išmokos dydis (520 Lt) nesikeitė beveik 15 metų, o pati išmoka nėra diferencijuojama pagal vaiko poreikius (amžių ir sveikatos būklę). Nors nuo 2009 m. globos (rūpybos) išmokos buvo padidintos dvigubai, jos vis dar neatspindi realių išlaidų.
- Nenuoseklios ir nutolusios paslaugos. Valstybės kontrolė atkreipė dėmesį į dar vieną problemą - šeimoms ir šeimynoms, globojančioms vaikus, teikiamos paslaugos yra nenuoseklios ir toli nuo jų gyvenamosios vietos. Pavyzdžiui, 36 savivaldybėse nėra atestuotų socialinių darbuotojų, todėl, norėdamas išklausyti mokymus ar pasikonsultuoti, globėjas turi vykti į kitą savivaldybę.
- Spragos globėjų atrankos procese. Auditoriai mano, kad vaiko globėjų atrankos procesas turi didelių spragų. Todėl pasitaiko atvejų, kai su vaiko globėju gyvena asmenys, turintys priklausomybę alkoholiui, nėra motyvuoti, kad jų šeimoje gyventų globojamas vaikas. Be to, savivaldybių vaiko teisių apsaugos skyrių darbuotojams tenka patiems vertinti tokius duomenis, kaip globėjo pajamos. Dar viena problema - netikrinama artimų giminaičių motyvacija ir pasiruošimas globoti vaiką.
- Blogėjanti globos namų aplinka. Įvertinę globos namų aplinką, auditoriai nustatė, kad situacija blogėja, nes nuo 2010 iki 2013 m. įvairių pažeidimų dėl patalpų neatitikimo normoms arba su vaiko poreikių tenkinimu susijusių pažeidimų skaičius išaugo beveik dvigubai.
- Laikinosios globos trukmė. Tyrimai rodo, kad globa stacionariose globos įstaigose lemia žemesnę gyvenimo kokybę nei šeimos aplinkoje ir dažnai - net socialinę atskirtį visam gyvenimui. Daugelyje Europos Sąjungos šalių vaikų globos sistemos pertvarkytos daugiau nei prieš 10 metų, dėl to gerokai sumažėjo globos įstaigose augančių vaikų skaičius. Tačiau Lietuvoje laikinoji globa (rūpyba) trunka per ilgai, neatitinka geriausių vaiko interesų, nes turi neigiamos įtakos vaiko vystymuisi. Laikinosios globos (rūpybos) maksimali trukmė turėtų būti ne ilgesnė nei dvylika mėnesių.
Finansavimas ir jo įtaka sistemai
Ataskaitos išvadose akcentuota, kad esamas vaiko globos sistemos organizavimo finansavimas neskatina vaiko globos šeimoje. Vidutinė vieno vaiko globos kaina per mėnesį 2012 m. vaikų globos įstaigoje sudarė 2530 Lt, šeimynoje - 1040 Lt, o šeimoje - 520 Lt. Tai rodo, kad institucinė globa yra gerokai brangesnė nei globa šeimoje, tačiau finansinė parama šeimoms yra nepakankama. Be to, vaiko globos išmoka nėra diferencijuojama pagal vaiko poreikius.
Mokymai ir palaikymas globėjams
Siekiant gerinti paslaugų globėjams ir įtėviams prieinamumą, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nuo 2011 metų šalyje pradėjo organizuoti ir tęstinius įtėvių bei globėjų mokymus (GIMK). Tęstinė mokymo ir konsultavimo programa skirta globojančių ar įvaikinusių vaikus šeimų mokymui ir palaikymui. Įgyvendinant vaiko globos sistemos reorganizavimą ir globos šeimoje stiprinimą, GIMK programos finansavimas nuo 2012 metų pradžios kasmet auga. Organizacijos, kurios vykdo būsimų globėjų (įtėvių) atranką, mokymus ir teikia jiems konsultacijas, yra pasirašę sutartis su visomis 60 savivaldybių. Gavus teigiamą pradinį dokumentų vertinimą, Globos centras pakvies Jus ir Jūsų sutuoktinį ar kartu gyvenantį santuokos neįregistravusį asmenį į mokymus.
Finansinė parama globojamiems vaikams ir šeimoms
„Svarbu pažymėti, kad net ir prasidėjus ekonominei krizei, socialinės išmokos globojamiems vaikams nemažėjo. Priešingai, skatinant vaikų globą šeimynoje ir tuo pačiu mažinant vaikų skaičių vaikų globos institucijose, nuo 2009 metų globos (rūpybos) išmokos buvo padidintos dvigubai. Kiekvienas šeimynoje globojamas vaikas gauna globos (rūpybos) išmoką, o šeimyna už kiekvieną globojamą vaiką - tikslinį priedą. Be to, siekiant sudaryti geresnes galimybes pilnametystės sulaukusiems globojamiems vaikams pradėti gyventi savarankiškai, visiems be išimties globojamiems ženkliai padidinta vienkartinė išmoka įsikurti“, - pabrėžia ministerijos atstovas.
Papildomai, už vieną vaiką mokama 4 BSI dydžio mėnesinė piniginė išmoka, už du vaikus - 6 BSI, už tris ir daugiau vaikų - 9 BSI dydžio mėnesinė piniginė išmoka. Už kiekvieną vaiką iki 3 metų didinama papildomai 1 BSI dydžiu mėnesinė piniginė išmoka. Kai budintis globotojas sudaro sutartį su Globos centru ne trumpiau nei 12 mėnesių, vaiko apgyvendinimo vietai įkurti (gyvenimo sąlygoms pritaikyti, būtiniausiems buities reikmenims įsigyti) skiriama vienkartinė įsikūrimo išmoka - 10 BSI.
Rekomendacijos ir ateities perspektyvos
Valstybiniai auditoriai institucijoms, formuojančioms šeimos politiką ir atsakingoms už vaikų globos organizavimą, pateikė rekomendacijas, kaip skatinti vaikų globą šeimose, parinkti tinkamus globėjus ir įgyvendinti priemones, padėsiančias efektyviau užtikrinti svarbiausius globojamų vaikų interesus bei poreikius. Komitetas, tęsdamas parlamentinę kontrolę dėl vaikų globos sistemos, aptarė Valstybės kontrolės ataskaitoje pateiktas rekomendacijas ir jų įgyvendinimo galimybes.
Pagrindinis tikslas - užtikrinti, kad kiekvienas vaikas, netekęs tėvų globos, augtų saugioje, jam artimoje aplinkoje, o sistema būtų orientuota į vaiko gerovę ir jo individualius poreikius.