Juodasis riešutmedis (Juglans nigra), dar kitaip vadinamas Amerikos riešutmedžiu, yra vienas iš retesnių ir vertingesnių medžių, pasižymintis ne tik išskirtine mediena, bet ir gausybe sveikatai naudingų savybių. Jo mediena, pasižyminti gražia ir tvirta struktūra, yra itin vertinama baldų pramonėje, o augalo vaisiai, lapai ir žievė nuo seniausių laikų naudojami liaudies medicinoje. Senovės Amerikos ir Azijos kultūrose šis augalas buvo žinomas dėl savo organizmo valymo ir sveikatinimo savybių. Graikų ir romėnų civilizacijose juodasis riešutmedis buvo vartojamas žarnyno negalavimams gydyti, o XVII amžiuje atkeliavo ir į Rusijos liaudies mediciną.
Sudėtis ir naudingosios savybės
Juodasis riešutmedis yra tikras vitaminų, mineralų ir amino rūgščių lobynas, todėl ypač naudingas išsekusiems asmenims ir tiems, kuriuos vargina vitaminų trūkumas (avitaminozė). Augalo įvairios aitrios ir karčios dalys pasižymi gebėjimu naikinti žarnyno parazitus, kovoti su bakterijomis ir pasižymi priešuždegiminiu poveikiu. Pagrindinė juodojo riešutmedžio veiklioji medžiaga - juglonas - yra itin veiksminga prieš bakterijas, grybelius, askarides, kaspinuočius ir kitus helmintus. Be to, augale gausu polifenolių, karotino, vitaminų B1, B6, F, E, eterinio aliejaus, organinių rūgščių ir taninų. Taninai, esantys juodajame riešutmedyje, pasižymi priešuždegiminiu poveikiu, gerina gleivinės būklę, mažina sudirgimą ir didina audinių tankį.
Parazitų problema ir juodojo riešutmedžio vaidmuo
Statistika rodo, kad beveik 90% žmonių savo organizme turi parazitų, tačiau ši tema dažnai lieka nepakankamai aptariama. Mūsų protėviai suprato šią problemą ir reguliariai valydavo savo organizmą įvairiais laukiniais augalais, tokiais kaip pelynas, moliūgo sėklos, česnakas, pienės. Žmogaus organizme vienu metu gali gyventi iki 100 rūšių parazitų, dažniausiai tai helmintai (apvaliosios kirmėlės, kaspinuočiai, siurbikės). Dažnai pasitaiko askaridės, spalinės, žmoginiai plikagalviai, trichinos, pirmuonys Giardia lamblia, platieji kaspinuočiai, echinokokai ir katininės siurbikės.
Parazitai gali gyventi įvairiuose organuose ir audiniuose - plaučiuose, raumenyse, sąnariuose, kraujyje, kepenyse, odoje ir net akyse, tačiau dažniausiai jie apsigyvena žarnyne, ypač plonojoje žarnoje, kur vyksta pagrindinis maistinių medžiagų pasisavinimas. Šie organizmai dauginasi itin sparčiai, o kai kurie jų gali gyventi dešimtmečius, puikiai prisitaikę prie žmogaus organizmo ir net nesukeldami akivaizdžių simptomų. Parazitai minta žmogaus maistu, organizmo ląstelėmis, audiniais, krauju ir susikaupusiais teršalais, pirmiausia pasisavindami gyvybiškai svarbias maistines medžiagas.
Simptomai, kuriuos gali sukelti parazitai, yra labai įvairūs: nuovargis, nerimas, depresija, susilpnėjusi atmintis, įvairūs skausmai (galvos, sąnarių, raumenų), galvos svaigimas, odos bėrimai ir spuogai, padidėjęs gleivių išsiskyrimas, niežėjimas, kosulys, plaukų slinkimas, pleiskanos, nagų sluoksniavimas ir lūžinėjimas, kartais pakilusi temperatūra, sutrikęs miegas (nemiga, knarkimas, dažni prabudimai, raumenų susitraukimai, dantų griežimas), menstruacinio ciklo ir širdies ritmo sutrikimai, paleisti arba užkietėję viduriai, vėmimas, meteorizmas.
Parazitų sukeltos ligos gali pasireikšti kaip alergija, anemija, egzema, hepatitas, širdies ir kraujagyslių sistemos ligos (miokarditas, insultas, infarktas), migrena, plaučių uždegimas, skoliozė, disbakteriozė, išsėtinė sklerozė, visos virškinimo trakto ligos, o taip pat gali atsirasti cistų. Manoma, kad parazitai vaidina svarbų vaidmenį ir atsirandant vėžiui. Vaikų diatezė ir alergija dažnai siejama su parazitų perdavimu iš motinos vaikui, net nėštumo metu.
Juodasis riešutmedis, savo sudėtyje turėdamas juglono, stabdo grybelių augimą ir grybienos plitimą organizme. Viena rimčiausių problemų yra mielių grybelis (kandidozė), sukeliantis nagų grybelį, pleiskanas, egzemą, psoriazę, diatezę, aknę, sąnarių uždegimus ir kitas uždegimines ligas. Manoma, kad mielinis grybelis yra susijęs su dirgliosios žarnos sindromu, kurio metu pažeidžiama žarnyno gleivinė ir sienelės, o kenksmingos bakterijos, parazitai ir grybeliai ima vešėti vietoje naudingų bakterijų. Šie patogenai silpnina žarnų mikroflorą ir pačias žarnas. Grybelis per pažeistą žarnyno sienelę patenka į organizmą ir sukelia rimtas ligas.
7 Warning Signs of Parasites and How to Fight Back
Uždegimus gali sukelti per didelis cukraus, riebalų ir iki galo nesudegusių angliavandenių vartojimas, taip pat sudėtingi baltymai (glitimas, kazeinas, lektinas), toksinai, pesticidai, sunkūs metalai ir stresas. Visa tai mažina organizmo šarminę aplinką ir skatina uždegimus. Grybelis veši ten, kur yra cukraus. Juodajame riešutmedyje esantis taninas turi priešuždegiminį poveikį, gerina gleivinės būklę, mažina sudirgimą ir didina audinių tankį.
Jei kenčiate nuo pilvo skausmų ir kitų virškinimo trakto problemų, juodojo riešutmedžio ekstraktas gali padėti apsisaugoti, šalindamas parazitus. Suaugusiems rekomenduojama vartoti po 1-2 kapsules per dieną, valgio metu, užsigeriant vandeniu. Svarbu stebėti išmatas ir, pastebėjus parazitus, apsvarstyti kitų antiparazitinių priemonių vartojimą, nes parazitai yra atsparūs ir gudrūs. Kitos augalinės priemonės, galinčios padėti, yra indiniai nimbamedžiai, pienių šaknų ekstraktas, kurkuminas, moliūgų sėklos ir penkialapiai balamedžiai. Jei per 2-3 savaites nepastebite jokių pasišalinančių parazitų, juodojo riešutmedžio vartojimą galima nutraukti.
SVARBU: Po parazitų išvarymo naudinga išvalyti žarnyną produktu, kuriame gausu skaidulų. Tai padeda pašalinti teršalus, toksinus ir sunkiuosius metalus iš žarnyno sienelių. Siekiant atkurti sveiką žarnyno mikroflorą, rekomenduojama vartoti raugintą maistą, tokį kaip rauginti agurkai, kopūstai, kefyras, jogurtas. Jei žarnyno būklė yra labai sunki, gali būti naudingi stiprios koncentracijos probiotikai. Žarnyno valymo ir gydymo metu būtina gerti daug vandens ir sveikai maitintis, vengiant ar ribojant cukraus, pieno, mėsos ir produktų iš kviečių vartojimą.
Juodasis riešutmedis gamtoje ir sodininkystėje
Juodasis riešutmedis yra didelis medis, galintis užaugti iki 30-40 metrų aukščio, o jo šaknys siekia net 2,5-3 metrų gylį, todėl jis pasižymi dideliu stabilumu. Tėvynėje, Šiaurės Amerikoje, šie medžiai gali pasiekti 50 metrų aukštį ir 2 metrų kamieno skersmenį. Lietuvoje medžiai paprastai užauga iki 18-25 metrų aukščio, o kamieno skersmuo siekia iki 0,5 metro.
Medžio pavadinimas kilęs ne nuo vaisių ar kamieno spalvos, o nuo gilios, juodos šaknų sistemos. Jo mediena yra tvirta, tačiau lengvai apdirbama, todėl vertinama baldų gamyboje - juodojo riešutmedžio mediena gali kainuoti kelis kartus brangiau nei ąžuolo. Dekoratyvus, skliautuotas ir platus vainikas, su lapija, kurioje gausu fitoncidų, tarnauja kaip oro valymo priemonė.
Juodojo riešutmedžio lapai taip pat išskiria lakiąsias medžiagas, kurios gali būti pavojingos daugeliui sodo ir daržo augalų, ypač nakvišoms ir bulvėms. Šis toksiškas junginys, vadinamas juglonu, gali sunaikinti jautrius augalus. Dėl šios priežasties, sodinant juoduosius riešutmedžius, svarbu atsižvelgti į atstumą tarp medžių - mažiausiai 15 metrų.
Juodasis riešutmedis gali augti įvairiose dirvose, tačiau labiausiai mėgsta vidutinio drėgmės priemolius. Jis pasižymi padidintu atsparumu šalčiui, ištverdamas iki 40 laipsnių šalčio, tačiau jauni medeliai yra jautresni. Medis beveik nereikalauja formavimo genėjimo, nes gražiai formuojasi pats, o jo apatinės šakos su amžiumi nudžiūsta. Papildomas tręšimas jam nereikalingas, nes nukritusi ir suyra lapija yra pagrindinis maistinių medžiagų šaltinis.
Juodojo riešutmedžio vaisiai, nors ir sunkiau išlukštenami nei graikiniai, yra vertinami dėl savo išskirtinio, intensyvesnio ir pikantiško skonio. Jie naudojami kulinarijoje, konditerijoje, dedami į pyragus, salotas ir kitus patiekalus. Amerikoje vis dar populiari tradicija rinkti laukinius juoduosius riešutus, tačiau pastaruoju metu atsiranda veislių su plonesniais kevalais ir didesniais branduoliais. Lyginant su graikiniais riešutais, juodieji turi mažiau riebalų ir angliavandenių, bet daugiau baltymų, todėl yra mažiau kaloringi.
Juodieji riešutmedžiai yra dalinai apsidulkinantys, tačiau geresnį derlių galima tikėtis pasodinus du ar daugiau medžių. Juoduosius riešutmedžius taip pat gali apdulkinti tinkamu laiku žydintys graikiniai riešutmedžiai. Populiarios veislės, auginamos dėl riešutų, yra Sparks 147, Thomas Myers, Bicentennial ir Lakeshore.
Naudojimas ir atsargumo priemonės
Juodojo riešutmedžio vaisių ekstraktai pasižymi stipriu antioksidaciniu ir priešuždegiminiu poveikiu, todėl yra universali priemonė. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį į produkto sudėtį ir vartojimo rekomendacijas, nes per didelės dozės gali būti toksiškos. Prieš pradedant vartoti bet kokius maisto papildus, būtina pasikonsultuoti su gydytoju ar vaistininku, ypač jei sergate specifine liga, vartojate vaistus ar turite alergijų.
Juodieji riešutai yra medžių riešutai, todėl juos turėtų vengti žmonės, alergiški medžių riešutams. Taip pat svarbu vartoti tik šviežius ir tinkamai paruoštus riešutus, nes sugedę ar pasenę produktai gali pakenkti sveikatai. Per didelis juodųjų riešutų vartojimas, ypač vaikams, gali būti žalingas.
Juodojo riešutmedžio aliejus, gaunamas iš vaisių ekstrakto, gali būti naudojamas sausos egzemos, pūslelinės, diatezės, psoriazės, juostinės pūslelinės gydymui. Taip pat jis gali būti naudojamas inhaliacijoms peršalimo ligoms gydyti. Vartojant per burną, suaugusiems pakanka pusės arbatinio šaukštelio 3 kartus per dieną pusvalandį prieš valgį, o vaikams nuo 3 metų - 10-15 lašų.
Juodojo riešutmedžio sultys, išgaunamos iš vaisiaus perikarpo, tradiciškai naudotos žaizdoms valyti ir gydyti nuo žarnyno kirmėlių. Nuoviras iš riešutų žievės buvo naudojamas gydyti reumato skausmus, o luobelėse esantys dažikliai buvo naudojami audiniams dažyti.
Juodojo riešutmedžio vaisiai, lapai ir žievė yra vertinami liaudies medicinoje dėl jų gebėjimo naikinti parazitus ir grybelius, palaikyti virškinimo sistemos sveikatą ir net reguliuoti prakaitavimą. Dėl savo universalumo ir naudingųjų savybių juodasis riešutmedis yra vertingas augalas tiek gamtai, tiek žmogaus sveikatai.