Visame pasaulyje nepaliaujamai auga nevaisingų porų skaičius. Nevaisinga laikoma pora, kuri, nesisaugodama nėštumo ir gyvendama reguliarų lytinį gyvenimą, daugiau nei dvejus metus negali užmegzti naujos gyvybės. Tokiu atveju svajojantiems apie tėvystę ir motinystę būtina kreiptis į specialistus. Pastarieji išskiria septynias pagrindines nevaisingumo priežastis, kurias tikrindami ir atmesdami vieną po kitos, nustato konkrečios poros negalėjimo susilaukti vaikų priežastis. Nors tradiciškai manoma, kad be kiaušidžių moteris negali pastoti, šiuolaikinės medicinos pažanga atveria naujas galimybes, leidžiančias įveikti daugelį reprodukcinių iššūkių.
Nevaisingumo priežastys ir diagnostika
Nevaisingumas yra sudėtinga medicininė būklė, kuriai įtakos gali turėti daugybė veiksnių, susijusių tiek su vyro, tiek su moters sveikata. Specialistai išskiria keletą pagrindinių priežasčių:
- Spermatozoidų kokybės ir kiekio problemos: Vyro spermoje gali būti nepakankamas kiekis visaverčių spermatozoidų arba sumažėjęs jų aktyvumas. Šią problemą galima nustatyti atlikus spermogramą. Jei aktyvių spermatozoidų dalis yra mažesnė nei 50 procentų, vyrui diagnozuojamas nevaisingumas. Nors anksčiau tai buvo laikoma neišsprendžiama problema, dabar nauji gydymo metodai leidžia sėkmingai gydyti šio tipo nevaisingumą.
- Imuninis nesuderinamumas: Labai retais atvejais moters organizmas, gamindamas specifinius antikūnus, gali atmesti konkretaus vyro spermą. Tokiu atveju atliekama moters diagnostika, siekiant ištirti kiaušialąstės susiformavimo, brendimo ir judėjimo etapus.
- Menstruacinio ciklo sutrikimai: Hormonų tyrimai ir jų pusiausvyros sutrikimo priežasčių išaiškinimas bei atitinkamas gydymas yra būtinas.
- Kiaušialąstės (folikulo) formavimosi sutrikimai: Kiaušidžių ultragarsinis tyrimas 7-9 mėnesinių ciklo dieną padeda stebėti folikulų susidarymą. Vienoje kiaušialąstėje turėtų atsirasti bent keletas folikulų, iš kurių subręsta vienas dominantinis.
- Dominantinio folikulo brendimo sutrikimai (kiaušidžių policistozė): Tai dažna nevaisingumo priežastis, galinti sukelti geltonkūnio cistą. Svarbu laiku diagnozuoti šią problemą. Kiaušidžių uždegimas taip pat gali trukdyti pastoti, nes sustorėjusi kiaušidžių sienelė gali "užrakinti" subrendusį folikulą.
- Dominantinis folikulas negali išsiveržti iš kiaušidės: Subrendusi kiaušialąstė, išsilaisvinusi iš folikulo, keliauja kiaušintakiu į gimdą. Jei kiaušintakiai nepraeinami, apvaisinimas tampa beveik neįmanomas.
- Kiaušintakių nepraeinamumas: Tai nustatoma atliekant histerosalpingografiją.
Jei visos šios priežastys atmestos, pastoti gali trukdyti kiaušialąstės subrendimo ir lytinių santykių laiko neatitikimas. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į dažnus persileidimus, kurių priežastis būtina surasti ir pašalinti. Moters vaisingumo savireguliacijos sistema nuolat vertina galimybę pastoti ir išnešioti kūdikį. Jei organizme yra sutrikimų, trukdančių normaliai nėštumo eigai, vaisius gali nesivystyti. Todėl labai svarbu ištirti bendrą moters sveikatos būklę.
Vaisingumo ribos ir amžiaus įtaka
Nors medicinoje sutariama, kad moters vaisingas amžius yra nuo 18 iki 45 metų, svarbu suprasti, kad moteriškų lytinių ląstelių senėjimas prasideda anksčiau, apie 28-uosius metus. Po 36 metų vaisingumas ima sparčiai mažėti, o chromosominių ligų, ypač Dauno sindromo, rizika keturis kartus padidėja moterims, vyresnėms nei 36 metai.
Kiekvieną mėnesį moterims vyksta ovuliacija, tačiau sulaukus 28 metų kiaušialąsčių kokybė pradeda mažėti. Gimusi mergaitė turi apie 1 milijoną kiaušinėlių, tačiau iki reprodukcinio laikotarpio pabaigos lieka tik apie 300 000. Iš jų tik 300-500 ovuliuoja, o kiti nunyksta.
Su amžiumi mažėja ir tam tikrų hormonų, padedančių įsitvirtinti nėštumui gimdoje, kiekis. Tai didina persileidimo tikimybę. Be amžiaus, vaisingumui įtakos turi ir įvairios ligos, patirtos per gyvenimą, bei ginekologinės ligos, kurios gali trumpinti vaisingą amžių. Endometriozė, kiaušintakių ar kiaušidžių uždegimai gali smarkiai sumažinti pastojimo galimybes.
Šiuolaikinės pagalbinio apvaisinimo technologijos
Nepaisant daugelio reprodukcinių iššūkių, šiuolaikinė medicina siūlo daugybę