Vaikystė - tai ne tik džiaugsmo, atradimų ir žaidimų metas, bet ir metas, kupinas potencialių pavojų. Vaikų traumos, tiek fizinės, tiek psichologinės, yra svarbi ir dažnai skausminga realybė, su kuria susiduria daugybė šeimų. Neatsargus elgesys, aktyvūs žaidimai, kritimai, buitinės nelaimės - visa tai gali atvesti iki sužalojimų. Tačiau svarbu suprasti, kad traumos neapsiriboja tik fiziniais pažeidimais. Psichologinės traumos, nors ir ne visada matomos, gali palikti gilų ir ilgalaikį pėdsaką vaiko vystymesi, jo santykiuose su aplinkiniais ir bendroje savijautoje. Šiame straipsnyje gilinsimės į vaikų traumų įvairiapusiškumą, aptarsime, kaip tėvai gali atpažinti ir tinkamai reaguoti į įvairius sužeidimus, bei kaip svarbu yra savalaikė ir kokybiška pagalba.
Fizinės traumos: kada skubėti pas gydytojus?
Vasara, šylant orams, vaikai lauke atranda vis daugiau veiklų: važinėja dviračiais, paspirtukais, riedžiais, šokinėja ant batutų, karstosi ant laipyklių vaikų žaidimų aikštelėse ir medžiais. Kaip pastebi „Gijos Klinikų” vaikų ortopedijos centro gydytojas ortopedas traumatologas Gintaras Kušleika, dažniausios vaikų traumos - galūnių ilgųjų kaulų lūžiai, žaizdos, raiščių patempimai ar plyšimai bei sausgyslių sužalojimai. Rečiau pasitaiko dubens ar stuburo traumos, kurias vaikai patiria po autoįvykio ar nukritę iš didelio aukščio.
Viena svarbiausių taisyklių, patyrus traumą, yra laiku kreiptis į medikus. „Po traumos į skubios pagalbos skyrių būtina kreiptis per 48 valandas, nes tuomet tai yra skubi pagalba", - pabrėžia specialistai. Jeigu jau dvi paras po traumos praleidote namie ir iškentėjote, tada reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją. Jei skundai išlieka, šeimos gydytojas nuspręs, ar reikia siųsti pas traumatologą, ar ne. Tačiau, jeigu yra stiprus skausmas, iškart matote patinimą, deformacijas, tuomet nedelsdami keliaukite į ligoninę.
Gydytojas G. Kušleika išskiria, kad „Vaikų traumų vasarą gerokai sumažėtų, jei jie dėvėtų rekomenduojamas galūnių bei galvos apsaugas, o suaugusieji dažniau atkreiptų dėmesį į jų žaidimą, judėjimo priemones, taip pat elgesį su namų ūkio technika. Ypač pavojinga vaikų mėgstama pramoga - batutas, ant kurio tėvai neretai leidžia tuo pat metu šokinėti keliems vaikams. Dėl to traumų tikimybė išauga net kelis kartus“.
Svarbu suprasti, kad vaikų skausmo slenkstis yra labai individualus ir skirtingas. Todėl vienam tik sumušimas gali būti labai skausmingas, o kitam lūžis gali sukelti tik nedidelį skausmą arba tik skausmą judesių metu. Ypač sudėtinga yra su mažais vaikais, kurie dar negali pasakyti, kur jiems skauda.
Mitas, kurį svarbu išsklaidyti: lūžis būtinai turi būti susijęs su galūnės patinimu. Tikrai ne, ypač vaikų amžiuje, kai pasitaiko vadinamųjų „vaikiškų lūžių“, kai kaulas lūžta viduje, bet dėl stipraus antkaulio išorinis vientisumas nėra pažeistas, todėl tik naudodami rentgeną galime tiksliai nustatyti, ar yra lūžis, ar ne.
Primename, kad patyrus traumą svarbiausia yra vietiškai pašaldyti, pakelti galūnę, duoti vaistų nuo skausmo ir užtikrinti ramybę. Jeigu skausmas išlieka, stiprėja arba būklė blogėja, geriau per pirmas dvi paras, t. y. per 48 valandas, kreiptis į priėmimo skyrių ir pasitikrinti, ar nėra lūžio. Be rentgeno tikrai nežinosime, ar tai lūžis, ar ne, ir kiekvienas atvejis yra individualus.
Pagrindinė pirmoji pagalba vaikams | Pirmosios pagalbos mokymai!
Kokybiška diagnostika - raktas į tinkamą gydymą
Nuo traumos pobūdžio priklauso, kokį diagnostinį tyrimą paskirs gydytojas. Kaip teigia gydytoja radiologė Irina Adomaitienė, „kuo tiksliau bus nustatyta diagnozė, tuo greičiau gydytojas suteiks reikiamą pagalbą vaikui ir pereis prie tinkamo gydymo.“
- Rentgenografinis tyrimas: atliekamas patyrus kaulų lūžius.
- Ultragarsinis tyrimas: skiriamas minkštųjų audinių sužeidimų atveju, pavyzdžiui, patyrus pilvo traumą.
- Kompiuterinė tomografija (KT): padeda nustatyti galvos smegenų pažeidimą bei sudėtingus kaulų lūžius, kurie kartais nepastebimi paprastose rentgenogramose.
- Magnetinio rezonanso tomografija (MRT): naudojamas siekiant diagnozuoti minkštųjų audinių, taip pat galimą stuburo ir galvos smegenų traumą arba nustatyti nedidelius slankstelių lūžius.
Gydytoja radiologė I. Adomaitienė pabrėžia, kad „Optimali diagnostinė vaizdo kokybė skiriant gydymą medikui leidžia priimti teisingą sprendimą. Verta pasidomėti, kuriuose radiologinės diagnostikos centruose įrengti bent 1 teslos galingumo aparatai. Kuo stipresnė įrangos galia, tuo aukštesnės raiškos vaizdo kokybė išgaunama“. Taip pat svarbus ir žmogiškasis faktorius - radiologas, kuris vertina atliktus tyrimus.
Psichologinės traumos: nematoma, bet labai reali grėsmė
Vaikų psichikos sveikata yra ne mažiau svarbi nei fizinė. Psichologinę traumą gali sukelti įvairūs įvykiai, kurie suvokiami kaip itin grėsmingi, juose būta grėsmės gyvybei ar sveikatai. Tai gali būti patirta tiesiogiai, pamatyti arba sužinoti, kad tai patyrė artimas žmogus. Tokie įvykiai, anot doc. Paulinos Želvienės, gali sukelti įvairius sunkumus: „Šie požymiai gali būti kur kas įvairesni, palyginti su suaugusiųjų, be to, mažiems vaikams gali būti sunku įvardyti savo psichologinius išgyvenimus dėl amžiaus tarpsnio ypatumų“.
Vaikų psichiką ypač žaloja seksualinė prievarta ir patyčios. Potrauminiai psichikos sutrikimai gali pasireikšti iš karto, ūmiai, bet gali atsirasti ir po ilgo laikotarpio, tapti chroniškais. Kadangi priežastis ir pasekmės būna nutolusios laike, dažnai tikrąją priežastį nustatyti nėra lengva.
Sunkios psichologinės traumos pakeičia ne tik vaikų elgesį, mąstymą, bet gali sukelti ir įvairius funkcinius organizmo veiklos sutrikimus. Be matomos priežasties gali sutrikti virškinimas, miegas, širdies darbas, kvėpavimas, atsirasti raumenų skausmai, paūmėti chroniškos ligos.
Nors kartais girdime pamąstymus, kad kalbėjimas apie traumavusius įvykius be galo žaloja vaiką, tarsi vėl ir vėl priverčia išgyventi skausmingas emocijas, specialistai pabrėžia, kad laikas ne visada gydo, o kartais tik sustiprina problemas. „Mūsų smegenys - ne skrandis, sielos nuodų tiesiog išvemti negalime“, - teigia psichologai.
Tam tikros psichologinės technologijos, paremtos moksliniais tyrimais, padeda ne užmiršti, o teisingai įsisąmoninti tai, kas įvyko, atsikratyti nepagrįsto kaltės, gėdos jausmo, perkelti atsakomybę tikriesiems kaltininkams. Vaikas išmokomas nebijoti prisiminimų, valdyti nerimą, atsipalaiduoti, teisingai vertinti save ir aplinkinius, išreikšti jausmus, pakeisti blogus elgesio stereotipus. Mažiausiems padeda žaidimų terapija.
Kaip padėti vaikui po traumos?
Psichologas Julius Tilvikas pabrėžia, kad „Vaikystės trauma nėra nuosprendis. Psichologinių traumų integracija yra viena iš pagrindinių psichologų ir psichoterapeutų darbo sričių. Yra visa padedanti sistema ir jūs turite galimybę gydytis.“
Kaip tėvai gali padėti?
- Būti šalia ir palaikyti: svarbiausia yra užtikrinti vaikui saugumo jausmą. Leiskite vaikui išsikalbėti apie jo sudėtingas situacijas, klausykitės ir supraskite jo emocijas.
- Skatinti jausmų išraišką: per žaidimą, piešimą ar paprastus pokalbius. Suaugusieji turėtų būti ramūs, palaikantys, kantrūs.
- Nesmerkti ir nekaltinti: leiskite sau iki galo išgyventi jausmą, niekuo savęs nekaltinant ir nebandant sustabdyti.
- Tinkama diagnostika ir pagalba: jei kyla abejonių dėl vaiko fizinės ar psichologinės būklės, nedvejodami kreipkitės į specialistus. VU Psichotraumatologijos centro mokslininkės sukūrė metodiką OCTS (Odensės vaiko traumos atpažinimo), kuri padeda atpažinti 4-8 metų vaikų traumos požymius žaidimo metu.
- Artimųjų dalyvavimas: tyrimai rodo, kad kuo geriau artimieji susitvarko su trauma, tuo geriau jie sugeba padėti vaikams.
Svarbu suprasti, kad vaikas yra bendruomeninis sutvėrimas. Baimė tarp žmonių, viešumoje, bendravimo su svetimaisiais dažnai rodo socializacijos ar adaptacijos problemas. Gyvenimas nėra šiltnamis, todėl svarbu mokyti vaikus atskirti gėrį nuo blogio, įveikti sunkumus, formuoti vertybes ir mokyti adaptuotis.
Pasak gydytojos Justės Zeidotaitės, visiems žmonėms, o ypač tėvams, būtina išmanyti pirmosios pagalbos principus - tai suteiks ne tik didesnį pasitikėjimą, bet ir pravers ištikus nelaimei. Netinkamai diagnozavus ar neįvertinus gretutinių sužalojimų, gydytojas gali priimti netinkamą sprendimą dėl skubaus gydymo ar gydymo taktikos parinkimo.
Vaikų traumos, tiek fizinės, tiek psichologinės, yra rimta problema, reikalaujanti nuolatinio dėmesio ir atidaus tėvų elgesio. Svarbiausia - laiku pastebėti, tinkamai reaguoti ir, esant reikalui, kreiptis pagalbos į specialistus. Tik taip galime užtikrinti vaikams saugią ir sveiką vaikystę.
tags: #apgailestaujame #del #ivykusios #vaiko #traumos