Panevėžys skulptoriui, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatui Stanislovui Kuzmai visada išliko gimtuoju šviesios vaikystės miestu. Panevėžio vardas 1503 m. pirmą kartą paminėtas rašytiniuose šaltiniuose - tuomet valdžiusio Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Aleksandro Jogailaičio (1461-1506) donacijos akte. Miesto įkūrėjas ir dabar išdidžiai ir kartu globėjiškai žvelgia į Panevėžį, ant delno laikydamas Šv. Mačiusi, kaip buvo dirbama prie Aleksandro paminklo, skulptoriaus našlė, keramikė Lida Kuzmienė pabrėžia - S. „Jis labai džiaugėsi galėdamas dirbti būtent prie šio kunigaikščio paminklo. Juk Aleksandrui valdant daug gerų permainų Lietuvoje padaryta, pastatų pastatyta, humanizmo idėjų paskleista“, - kalba L. S. „Panevėžys - Stanislovo vaikystės vasarų miestas“, - sako L. S. Šio žymaus žmogaus biografija prasideda nuo Panevėžio. Abu S. Kuzmos tėvai panevėžiečiai, čia gimę, augę, mokęsi. Persikėlus gyventi kitur, Panevėžys Stanislovo atmintyje liko tik kaip pas senelius leidžiamų vaikystės vasarų miestas. Bet užtat koks! Seneliai - būsimo skulptoriaus mamos tėvai - gyveno tuometėje Agronomijos gatvėje, vėliau ji buvo pervadinta į P. „Stasys dažnai prisimindavo tas vietas, pasivaikščiojimus su seneliu iki Nevėžio upės ir jaukius, šiltus senelių namus. Vasaroti atvažiuodavęs anūkas nuolat sukiodavosi tose dirbtuvėse, žiūrėdavo, kaip senelis dirba, ir mėgdavo darbo metu susidariusias skiedras sušluoti, sunešti į vieną vietą. Šviežių skiedrų kvapas jam visą gyvenimą išliko mielas. Ir dar prisimindavo, kad senelis jam yra ne kartą sakęs: „Jeigu užaugęs dirbsi su medžiu, būsi sveikas, laimingas ir nieko nestokosi“, - pasakoja L. Deja, seneliui neteko sulaukti, ką ir kaip pradėjo dirbti, kurti jo anūkas. Tiesa, dar pamatė kur link berniukas suka - seneliui mirus, S. Kuzma jau mokėsi sostinėje, M. K. Čia ir būsimą žmoną susitiko, mokėsi abu toje pačioje klasėje. Paskui abu studijavo Lietuvos dailės institute. Vėliau keletą metų S. S. Gebėjimų ir talento prigimtis S. Jo įdiegtos disciplinos, nenutrūkstamo darbo ritmo S. Kaip jis savo žmonai Lidai vėliau pasakodavo, pas senelį viskas visada būdavo sustyguota - ankstyvi pusryčiai, darbas dirbtuvėlėje, pietūs, poilsio valandėlė - pogulis ir vėl darbas. Begalinį S. Stanislovas Kuzma : [albumas]. - Vilnius : R. 1997 metais S. Kuzma atkūrė 1950 m. Nuo 1974 metų S. Negana to, prieš maždaug tris dešimtmečius kartą S. Kuzma gatvėje buvo užpultas ir smarkiai sumuštas. Prireikė rimto gydymo ligoninėje. „Tas gyvenimas toks ir buvo - dirbtuvės, ligoninė, namai, vėl darbas ir vėl ligoninė“, - pasakoja L. S. Jam nebūdavo laiko šiaip sėdėti ar gulinėti, televizorių žiūrėti. Dėl tokių menininkas išgyvendavo ir stengdavosi, kad tuščių dienų būtų kuo mažiau. L. Kūrinys unikalus ir atlikimo būdu. Lemtis S. Kuzmai davė 65 metus gyvenimo. S. Skulptūrų kompozicija „Lozoriaus, kelkis“ išreiškia pagarbą kilniam medikų darbui, atsidavimą profesijai. Skulptūros maketą skulptorius S. Apie S. Kuzmą sukurtas dokumentinis kino filmas „Skulptorius Stanislovas Kuzma“ (rež. J. Matonis ir V. 2011 metais R. Paknio leidykla išleido albumą „Stanislovas Kuzma“. Skulptoriaus S. Štai kokia 6 metrų aukščio skulptūra atsirado Kaune.
Lietuvos Didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Aleksandro Jogailaičio skulptūra Kaune, Ramybės parke, atidengta liepos 15-ąją, minint Žalgirio mūšio dieną. Šis monumentas, sukurtas Ukrainos meistrų, tapo ne tik miesto meno erdvės papildymu, bet ir diskusijų objektu, atskleidžiančiu skirtingus požiūrius į istorinių asmenybių įamžinimą ir viešųjų erdvių tvarkymą.
Istorinis Kontekstas ir Aleksandro Jogailaičio Valdymas
Aleksandras Jogailaitis (1461-1506) valdė kaip Lietuvos didysis kunigaikštis nuo 1492 m. iki mirties, o 1501 m. tapo ir Lenkijos karaliumi. Jo valdymas minimas kaip laikotarpis, kai Lietuvoje įvyko daug gerų permainų: pastatyta pastatų, paskleistos humanizmo idėjos. Istorikai pabrėžia jo indėlį į valstybės raštinės reformas ir Lietuvos metrikos sistemos pradžią. Jis taip pat patvirtino Kaunui vadinamąją Sankrovos teisę, kuri suteikė papildomų galimybių vystyti miesto ekonominį potencialą, įpareigodama atvykstančius pirklį tris dienas prekiauti tik su kauniečiais.
Tačiau Aleksandro Jogailaičio valdymas nebuvo lengvas. Jis susidūrė su nuolatiniais Krymo chanato puldinėjimais ir Maskvos didžiosios kunigaikštystės agresija. Šiuo laikotarpiu LDK neteko beveik ketvirtadalio savo teritorijos, o tai neprisidėjo prie valdovo įvaizdžio stiprinimo. Nepaisant šių iššūkių, jis laikomas svarbia figūra, puoselėjančia valstybingumą ir išsaugojusią lietuvių kalbą.
Skulptūros Gimimo Istorija ir Vieta
Skulptūros atsiradimo iniciatyva kilo iš verslo pusės, o monumentą padovanojo mecenato Prano Kiznio fondas. Tai Ukrainos sostinėje Kijeve dirbančių skulptorių Olesio Sidoruko ir Boriso Krylovo, kurių darbai puošia daugelį Europos miestų, kūrinys. Vienas jų - Kauno pilies prieigas puošianti Vytis „Laisvės karys“, jau pelnęs miestiečių simpatijas.
Skulptūros vietos parinkimas tapo iššūkiu. Iš pradžių diskutuota, ar Ramybės parkas, esantis šalia Partizanų atminimo alėjos ir kitų istorinių paminklų, yra tinkamiausia vieta. Kauno savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas pripažino, kad stilistiškai skulptūra galbūt labiau tiktų Senamiesčiui, tačiau tinkamos erdvės ten nėra. Galiausiai, atlikus apklausą, kurioje dalyvavo apie 1300 kauniečių, didžioji dalis balsų atiteko Ramybės parko prieigoms ties Miško gatve.
Viešoji Nuomonė ir Kritika
Naujoji skulptūra sulaukė nevienareikšmiškų vertinimų. Kai kurie kauniečiai ją gyrė, vadindami gražia ir džiaugdamiesi, kad vietoje sovietmečio paminklo „Keturi komunarai“ atsirado istorinė figūra. Kitiems monumentas pasirodė per didelis, o kai kam priminė Rusijoje matytas skulptūras.
Istorikė Kristina Petrauskė išreiškė kritišką nuomonę dėl Aleksandro Jogailaičio įamžinimo Ramybės parke. Ji teigė, kad skulptoriaus Kazimiero Jogailaičio portretą primenanti skulptūra galėtų būti mažesnis nesusipratimas Senamiestyje, o Ramybės parke būtų tinkamesnė figūra, pavyzdžiui, generolas Silvestras Žukauskas, vadovavęs Nepriklausomybės kovoms. Ji taip pat pabrėžė, kad Aleksandras Jogailaitis Kaune paliko nedaug pėdsakų, o jo ryšiai su miestu apsiriboja keliomis privilegijomis. Be to, ji atkreipė dėmesį, kad Aleksandras Jogailaitis susijęs su Vilniumi, kur ilgiausiai valdė kaip Lietuvos didysis kunigaikštis ir kur yra palaidotas Vilniaus katedroje.
Profesorius, skulptorius Stasys Žirgulis kritikavo skulptūros profesionalumo stoką, vadindamas tai „saviveikla“ ir apgailestaudamas dėl profesionalaus požiūrio į viešųjų erdvių meninius objektus dingimo.
Kauno miesto opozicijos lyderis Paulius Lukševičius siūlė atidžiau rinktis skulptūras, nes esą yra ir labiau nusipelniusių istorinių asmenybių, ir pasigedo istorinės atminties komisijos.
Kauno meras V. Matijošaitis, nors ir pripažino, kad neįmanoma visų šimtu procentu patenkinti, tikino, kad menas patinka beveik visiems, o nepatenkintų gyventojų dalis tesudaro 5-10 procentų. Jis taip pat pabrėžė, kad Lietuvoje sunku rasti tokius didelio mastelio kūrinius galinčius atlikti meistrus, todėl buvo pasirinkti ukrainiečiai, jau turintys patirties Kaune.
Kauno pilis 1362 m. | Kryžiuočių užpuolimas, pakeitęs Lietuvos istoriją
Skulptūros Meninės Ir Techninės Savybės
Skulptoriaus Olesio Sidoruko teigimu, Aleksandro Jogailaičio paminklas yra sudėtingas inžinerinis statinys. Jo teigimu, pagrindinė užduotis buvo sumaniai ir įdomiai išdėstyti visas detales. Kunigaikščio apsiaustas, pasak jo, suteikia kompozicijai įdomumo ir neįprastumo, o jį pučiantis Baltijos vėjas simbolizuoja meilę Lietuvai. Ne mažiau iššūkių kėlė ir šarvai, kurių proporcijos skiriasi nuo žmogaus, o perkėlus ant didesnio dydžio figūros šie niuansai tampa pastebimesni. Norint, kad šios proporcijos atrodytų natūraliai, tenka ilgai eksperimentuoti ir ieškoti tinkamo sprendimo.
Skulptūra yra 3 tonų svorio ir daugiau nei 5 metrų aukščio. Ji pagaminta iš bronzos. Prieš visus darbus Ramybės parko prieigose atlikti archeologiniai tyrimai, kurie patikslino senųjų kapinių ribą ir leido įsitikinti, kad skulptūra statoma ne kapinių teritorijoje.
Istorinio Ugdymo Kontekstas
Istorijos mokymo programa siekia ugdyti istorinį mąstymą, padedantį orientuotis įvairiose situacijose, suprasti kultūrinę aplinką, socialines institucijas ir politines problemas. Ji apima istorijos supratimo, tyrimo ir kūrimo gebėjimus: laiko tėkmės ir pokyčių kaitos nustatymą, priežasčių ir pasekmių ryšių analizę, istorijos šaltinių patikimumo vertinimą, skirtingų istorijos aiškinimo perspektyvų supratimą.
Istorijos dalykas yra tiesiogiai susijęs su kompetencijomis, lemiančiomis pamatinių žmogiškųjų vertybių suvokimą ir plėtojimą. Nagrinėjant konkrečias istorines problemas ir žmogiškąsias patirtis, mokiniai mokosi suvokti kitą ir kitaip mąstantį asmenį, identifikuoti istorijos pasiekimus ir klaidas, palyginti dabarties aktualijas su praeities įvykiais.
Pagrindinio ugdymo uždaviniai apima istorijos kaip disciplinos pažinimą, istorijos mokymosi būdu pažinti pasaulį. Vidurinio ugdymo uždaviniai skatina analitiškai atskirti esminius žmogiškosios veiklos ir patirties pjūvius, nagrinėti konkrečias istorines problemas remiantis Europos istorijos periodizacija. Istoriografija, kaip rašytinis istorijos mokslas, ir istorijos interpretacija yra svarbios sąvokos, padedančios suprasti skirtingus istorijos aiškinimo pagrindus.
Mokiniai, remdamiesi įgytomis žiniomis, apibūdina praeities įvykius, reiškinius ir asmenybes, pateikia epochų savitumą ir jų atspindžius šiandienos pasaulyje. Jie mokosi paaiškinti, kodėl dabarties reiškinių ištakos glūdi praeityje, analizuoja politinę, socialinę ir kultūrinę visuomenės raidą, suvokia, kodėl istorikai praeities įvykius gali interpretuoti skirtingai. Remdamiesi istorijos šaltiniais, tekstais ir šiuolaikinėmis medijomis, mokiniai analizuoja ir aptaria Lietuvos ir Europos kultūros istorijos reiškinius, kultūros istorijos vaidmenį XXI a.
Aleksandro Jogailaičio skulptūros atsiradimas Kaune ir su tuo susijusios diskusijos atspindi platesnį visuomenės požiūrį į istorijos interpretaciją, viešųjų erdvių tvarkymą ir istorinių asmenybių įamžinimą. Tai skatina gilintis į praeitį, suprasti jos įtaką dabarties visuomenei ir formuoti kritinį istorinį mąstymą.
tags: #aleksandro #skulptura #piesinys #vaikams