Artėjant Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui, 2015 m. vaikų literatūros specialistui doc. dr. Kęstučiui Urbai kilo idėja suburti ekspertus ir skaitytojus, kad būtų sudarytas išsamus lietuviškų vaikų knygų sąrašas. Ši iniciatyva, pavadinta „Šimtas knygų vaikams ir Lietuvai“, siekė įamžinti svarbiausius kūrinius, kurie formavo ir tebeformuoja jaunųjų lietuvių kartų sąmonę, puoselėja lietuvišką žodį ir kultūrą. Projektas, įgyvendintas Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Lietuvos skyriaus bendradarbiaujant su Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka, tapo reikšmingu orientyru ieškantiems laiko patikrintų, meniniu ir ugdomuoju požiūriu vertingų knygų.
Gimė Idėja: Nuo 500 Knygų Iki 100 Reikšmingiausių
2016 metų vasarą skaitančiajai suaugusiųjų bendruomenei buvo pateiktas išsamus 500 vaikų, paauglių ir jaunimo knygų sąrašas, apimantis kūrinius nuo XIX a. vidurio iki pat projekto vykdymo laikotarpio. Šis sąrašas tapo pagrindu viešam balsavimui virtualioje erdvėje, kurio metu pusę metų buvo galima atiduoti savo balsą už labiausiai įsiminusias, meniniu ir ugdomuoju požiūriu vertingas knygas. Rinkimuose dalyvavo beveik 2000 žmonių, tarp kurių 40% sudarė mokytojai ir bibliotekininkai, taip pat aktyviai balsavo tėvai ir vaikų literatūros entuziastai.
Tačiau projekto unikalumą ir išsamumą užtikrino atskiras šešiolikos vaikų literatūros žinovų balsavimas. Šią ekspertų grupę sudarė vaikų literatūros dėstytojai ir doktorantai, mokytojai, bibliotekininkai ir literatūrologai, nuosekliai besidomintys šia sritimi. Tarp jų buvo tokios žinomos asmenybės kaip mokytoja Ona Bacvinkienė, doc. dr. Ona Baliulė, literatūros kritikė Eglė Baliutavičiūtė, doc. dr. Asta Gustaitienė, mokytoja Aldona Kruševičiūtė, prof. Dr. Džiulieta Maskuliūnienė, literatūros kritikė Neringa Mikalauskienė, literatūros kritikė Inga Mitunevičiūtė, bibliotekininkė Marta Rudytė, prof. dr. Gražina Skabeikytė-Kazlauskienė, doktorantė Aleksandra Strelcova-Kelpšė, literatūros kritikė Danguolė Šakavičiūtė, doc. dr. Kęstutis Urba, mokytoja Irma Videikaitė ir doc. dr. Loreta Žvironaitė-Udrienė. Susumavus abiejų grupių vertinimus, buvo išrinktas lietuviškų vaikų ir paauglių knygų šimtukas, atspindintis tiek plačiosios skaitytojų bendruomenės, tiek profesionalų požiūrį.
Lyrikų Krašto Dovanos: Poezijos Dominavimas Viršuje
Žvilgtelėjus į galutinį 100 reikšmingiausių vaikų knygų sąrašą, akivaizdu, kodėl Lietuva dažnai vadinama lyrikų kraštu. Pirmajame dešimtuke karaliauja eiliuoti tekstai - net 8 iš 10 pozicijų užima poezija, poemos ir eiliuotos pasakos. Tai liudija apie stiprią poetinę tradiciją lietuvių vaikų literatūroje ir jos ypatingą reikšmę formuojant jaunųjų skaitytojų pasaulėžiūrą. Pirmose vietose atsidūrė tokie neblėstantys kūriniai kaip Salomėjos Nėries „Eglė Žalčių karalienė“, Sigito Gedos „Baltoji varnelė“ ir Maironio „Jūratė ir Kastytis“. Šie kūriniai ne tik puikiai atspindi lietuvių liaudies pasakų motyvus ir tautos atmintį, bet ir pasižymi išskirtine menine verte, kuri prabyla įvairaus amžiaus skaitytojams. Iš viso į šimtuką pateko net 30 eiliuotų knygų, o likusios dvi knygos pirmajame dešimtuke yra pasakos.
Laiko Patikrintos Klasikos Ir Naujosios Kartos Balsai
Toliau sąraše netrūksta realistinės prozos, liaudies pasakų ir smulkiosios tautosakos rinkinių. Taip pat galima rasti po vieną paveikslėlių ir pažintinę knygą, parodančias įvairiapusiškumą vaikų literatūros žanrų atžvilgiu.
Bene ryškiausias šimtuko bruožas - didelė dalis jame esančių knygų yra išleistos sovietmečiu. Net 65 sąrašo knygos priklauso šiam laikotarpiui, ir tai - daugeliui girdėta lietuvių vaikų literatūros klasika, sukurta tokių autorių kaip Eduardas Mieželaitis, Ramutė Skučaitė, Kazys Saja ir daugelis kitų. Šie kūriniai, nepaisant istorinio konteksto, išlaikė savo meninę vertę ir ugdomąjį potencialą, tapdami svarbia daugelio lietuvių vaikystės dalimi. Tai liudija apie tą laikmetį kūrusių autorių talentą ir gebėjimą kurti universalias vertybes atspindinčius kūrinius.
Gražiausios lietuvių liaudies pasakos
Kita vertus, džiugina ir tai, kad sąraše pastebimai atstovaujama ir naujoji lietuvių literatūra. Net 14 knygų išleistos jau XXI amžiuje, atnešdamos naujas temas, stilius ir požiūrius į vaikų literatūrą. Naujausios šimtuke atsidūrusios knygos - Akvilinos Cicėnaitės „Niujorko respublika“ (2015) ir Rebekos Unos „Atjunk“ (2015) - rodo, kad lietuvių autoriams pavyksta ne tik tęsti tradicijas, bet ir kurti šiuolaikiškus, jaunimui aktualius kūrinius.
Likusi dalis knygų apima XIX a. pabaigos, ikikarinės, tarpukario bei paskutiniojo XX a. dešimtmečio leidinius. Seniausia sąrašo knyga - Motiejaus Valančiaus „Vaikų knygelė“ (1868), prie jos glaudžiasi Žemaitės „Rinkinėlis vaikams“ (1904) ir Vinco Pietario „Lapės gyvenimas ir mirtis“ (1905). Šie istoriniai kūriniai ne tik atspindi to meto literatūros tendencijas, bet ir yra svarbūs liudijimai apie lietuvių tautos istoriją ir kultūrinę raidą.
Knygų Amžinybė: Aktualumas Ir Nauji Perleidimai
Projekto iniciatorius dr. Kęstutis Urba pabrėžia, kad „viena kita knyga turbūt jau laikytina literatūros istorija, kai kurios, net ir senesnės, tebėra aktualios ir skaitytinos vaikams šiandieną.“ Tai yra itin svarbus pastebėjimas, parodantis, kad tikrosios literatūrinės vertybės peržengia laikmečio ribas. Kūriniai, kurie savo menine jėga, išmintimi ir ugdomuoju potencialu prabyla į naujas kartas, tampa neatskiriama kultūrinio paveldo dalimi. Todėl, pasak dr. Urbos, „labai svarbu, kad jos būtų nuolat ir kokybiškai perleidžiamos“. Nuolatinis knygų atnaujinimas ir prieinamumo užtikrinimas yra būtinas, kad šie lobiai pasiektų kuo daugiau jaunųjų skaitytojų.
Katalogas „Šimtas knygų vaikams ir Lietuvai“, kuriame kiekviena sąrašo knyga pristatyta trumpa apžvalga, parengta K. Urbos bei G. Kazlauskienės, yra vertingas informacinis šaltinis. Jis ne tik pateikia išsamų sąrašą, bet ir suteikia kontekstą, paaiškina knygų reikšmę ir aktualumą. Tikėtina, kad išrinkti kūriniai bus pasitelkiami organizuojant įvairius renginius, konkursus, šventes Lietuvos valstybės šimtmečio minėjimo metais ir taps orientyru ieškantiems laiko patikrintų, reikšmingų ir vertingų vaikų literatūros knygų.
Sąrašo Viršūnės: Nuo Klasikos Iki Šiuolaikinių Kūrimų
100 reikšmingiausių vaikų knygų sąrašas yra išsamus ir vertingas orientyras, atspindintis lietuvių vaikų literatūros istorijos raidą ir svarbiausius jos kūrinius.
Aukščiausios pozicijos sąraše užima:
- Salomėja Nėris
- Sigitas Geda
- Maironis
- Vytė Nemunėlis
- Vytautas Petkevičius
- Kazys Binkis
- Vytautė Žilinskaitė
- Kostas Kubilinskas
- Eduardas Mieželaitis
- Justinas Marcinkevičius
Šie autoriai ir jų kūriniai sudaro lietuvių vaikų literatūros branduolį, reprezentuodami tiek poeziją, tiek prozą, tiek tautosakos interpretacijas.
Tarp svarbiausių knygų paminėtinos:
- „Eglė Žalčių karalienė“ (Salomėja Nėris) - poemos, kuri yra lietuvių literatūros klasika ir neatsiejama tautosakos dalis.
- „Baltoji varnelė“ (Sigitas Geda) - poezija, atspindinti gamtos grožį ir vaiko pasaulį.
- „Jūratė ir Kastytis“ (Maironis) - poemos, įamžinančios legendą ir tautos atmintį.
- „Grybų karas“ (Justinas Marcinkevičius) - apysaka, kurią daugelis prisimena iš vaikystės.
- „Robotas ir peteliškė“ (Vytautė Žilinskaitė) - populiari knyga, nagrinėjanti sudėtingas temas lengvai ir suprantamai.
- „Meškiukas Rudnosiukas“ (Vytė Nemunėlis) - vaikams skirta pasaka, kurią daugelis prisimena su nostalgija.
Tai tik nedidelė dalis iš 100 reikšmingiausių knygų, kurios sudaro šį išsamų sąrašą. Kiekvienas kūrinys yra vertingas savaip, prisidedantis prie lietuvių vaikų literatūros lobyno ir ugdantis jaunąsias kartas.
Knygų Amžius Ir Priklausomybė Laikmečiams: Nuo XIX A. Iki Šiandienos
Kaip minėta, sąraše atsispindi plati laiko skalė:
- Seniausia knyga: Motiejaus Valančiaus „Vaikų knygelė“ (1868).
- XIX a. pabaigos ir XX a. pradžios: Žemaitės „Rinkinėlis vaikams“ (1904), Vinco Pietario „Lapės gyvenimas ir mirtis“ (1905).
- Sovietmetis (65 knygos): Tai didžioji dalis klasikos, sukurta Eduardo Mieželaičio, Ramutės Skučaitės, Kazio Sajos ir kitų autorių. Šie kūriniai, nepaisant istorinio konteksto, išlaikė savo meninę vertę ir ugdomąjį potencialą.
- XX a. pabaiga ir XXI a. pradžia (14 knygų): Tai naujesni kūriniai, atnešantys šiuolaikines temas ir stilius. Naujausios - Akvilinos Cicėnaitės „Niujorko respublika“ (2015) ir Rebekos Unos „Atjunk“ (2015).
Toks platus laiko spektras leidžia suprasti lietuvių vaikų literatūros evoliuciją, jos nepertraukiamumą ir nuolatinį atsinaujinimą. Kiekvienas laikotarpis įnešė savo indėlį, formavo skirtingas vertybes ir stilius, tačiau bendras tikslas - ugdyti, auklėti ir džiuginti jaunąjį skaitytoją - išlieka nepakitęs.
tags: #100 #reiksmingiausiu #vaiku #knygu