Noras, kad vaikas viską atliktų savo noru, be nuolatinio raginimo ir prievartos, yra natūralus kiekvieno tėvo troškimas. Svarbu, kad vaikas pats įžvelgtų savo pastangų naudą ir suprastų, jog jos veda link teigiamų rezultatų. Tai ne tik skatina jį tęsti pradėtus darbus, bet ir ugdo savarankiškumą bei atsakomybės jausmą. Šiuolaikiniame, greitame pasaulyje, kuriame gausu dėmesį blaškančių veiksnių, išlaikyti vaiko motyvaciją mokslui tampa nemenku iššūkiu. Tačiau, atsižvelgiant į vaiko individualumą, jo pomėgius ir tinkamai pritaikius ugdymo metodus, galima pažadinti vidinį norą mokytis ir atrasti pažinimo džiaugsmą.
Svarbiausia - teisinga užduočių parinktis ir skaidymas
Vienas iš esminių motyvacijos principų - neduoti vaikui pernelyg didelių ir sunkių užduočių, net jeigu matote, kad jis lengvai su jomis susidoroja. Didelį darbą derėtų suskaidyti į mažesnes, lengviau įveikiamas užduotis ar tikslus. Tai leidžia vaikui palaipsniui judėti pirmyn, džiaugtis kiekvienu pasiekimu ir neprarasti entuziazmo. Pavyzdžiui, namų darbų nereikia versti atlikti vienu prisėdimu. Leiskite vaikui, kaip ir mokykloje, daryti pertraukas, kad vėliau su nauja jėga galėtų kibti prie kitos pamokos ar užduoties. Šis metodas padeda išvengti pervargimo ir ugdo gebėjimą planuoti laiką bei jėgas. Mokslininkai pastebi, kad didelį poveikį gali turėti pastangų, o ne įgimtų gebėjimų pagyrimas ir klaidų vertinimas kaip galimybių mokytis, o ne visai nesėkmių. Pavyzdžiui, užuot sakę: „Vau, koks tu gabus matematikai”, galite sakyti: „Matosi, kad daug dirbai!”.
Bendras darbas stiprina ryšius ir savarankiškumą
Motyvacija didėja, kai vaikas mato, jog nėra vienas. Jei jam kažko nepavyksta padaryti, neatlikite to už jį, bet darykite tai kartu. Pavyzdžiui, kartu sutvarkykite kambarį, padėkite gražiai pasikloti lovą ar sudėlioti knygas. Kartu atlikti mažesnius ar didelius darbus yra smagiau, o vėliau vaikas išmoks viską daryti savarankiškai. Kai kurie tėvai baiminasi minties, jog padėdami vaikui, jis pripras prie to ir nieko nedarys savarankiškai. Tačiau tai netiesa! Bendras darbas ne tik sustiprina ryšius tarp tėvų ir vaikų, bet ir ugdo bendradarbiavimo įgūdžius, kurie yra itin svarbūs vėlesniame gyvenime. Be to, tai suteikia vaikui saugumo jausmą ir parodo, kad jis nėra vienas su savo sunkumais.
Maži pasiekimai - didelė motyvacija
Negalima iš karto siekti didelių tikslų, pavyzdžiui, laimėti plaukimo varžybose. Leiskite vaikui džiaugtis mažais pasiekimais: pagaliau jam pavyko perplaukti baseiną pirmyn ir atgal, išmoko nardyti, sustiprėjo jo fizinis kūnas. Nepadarykite tam tikros veiklos privalomu dalyku. Pagalvokite, kaip galėtumėte pradžiuginti vaiką: gal eikite kartu į baseiną ar pagirkite, kiek daug jis išmoko. Svarbu, kad vaikas patirtų pasitenkinimą iš procesų, o ne tik iš galutinio rezultato. Tai padeda ugdyti vidinę motyvaciją ir meilę veiklai.
Teisingumas ir atsakomybė - svarbu paauglystėje
Neverskite vaiko nuolat plauti grindų ar indų. Tiesiog paaiškinkite, kad jei gyvenate visi kartu, tad turite ir tvarką palaikyti kartu. Pavyzdžiui, tėtis gamina maistą, mama skalbia ir valo, vaikas plauna indus. Kartais keiskitės vaidmenimis. Artėjant prie paauglystės, vaikams tampa itin svarbu, kas yra teisinga ir sąžininga jų atžvilgiu. Šiuo laikotarpiu svarbu ugdyti supratimą apie lygybę ir bendrą atsakomybę už namų ruošą bei aplinką.
Pagirų ir kritikos balansas
Psichologai sako, kad nuolat vaiką girti yra taip pat žalinga, kaip ir nuolat būti nepatenkintiems dėl jo veiksmų. Kai vaikas paaugs, jam bus sunku atsikratyti poreikio nuolat sulaukti patvirtinimo iš aplinkinių, todėl būkite atsargūs. Atidžiai stebėkite, kaip paskirstote įvertinimus. Kažkur vaikas turėtų būti giriamas už pastangas, o ne už patį rezultatą (juk ir mums, tėvams, ne visada pasiseka iš pirmo karto, tad kodėl mes to norime iš vaikų?). Įsijauskite į tai, kaip vaikas jaučiasi, kai kažkas nepavyksta. Svarbu rasti sveiką balansą tarp pagyrimų ir konstruktyvios kritikos. Pagyrimų turėtų būti daugiau, jie turėtų būti konkretūs ir orientuoti į pastangas bei procesą, o ne tik į galutinį rezultatą.
Dopaminas ir skaitymo malonumas
Neuromokslininkė U. Neniškytė aiškina, kad centrinė molekulė mūsų motyvacijoje yra neuronešiklis dopaminas, kuris veikia mūsų smegenyse. Jis lemia iš esmės viską, ką mes pasirenkame daryti ar nedaryti. Paprasčiau tariant - kuo daugiau dopamino, tuo didesnį pasitenkinimą jaučiame. Labiausiai motyvuoti esame tada, kai pasiekiame daugiausiai. Jei norime, kad vaikas skaitytų, būtina jį motyvuoti. Svarbiausia neperlenkti lazdos, nepulti aiškinti, kad kiekvienas privalo mokėti skaityti. Neleiskite vaikui pasijusti blogai - nevykėliu ar nepasitikinčiu savimi. Kaip sako raštingumo specialistas Joshua Jenkins: „Svarbiausia, jog mano mokinių tėvai suprastų, kad jų vaikai gali ir išmoks skaityti, tik tai užtruks ilgiau. Noriu, kad tėvai suprastų, jog įkvėpdami ir padėdami vaikui pajusti pasitikėjimą savimi, padėsite jam susidoroti su jo negalia.“
Norint motyvuoti vaiką skaityti, pirmiausia reikėtų išsiaiškinti nenoro skaityti priežastį.
- Sudarykite vaikui skaitymo tvarkaraštį. Pavyzdžiui, kasdien nuo 17 val. 30 min. skiriame laiko skaitymui. Tai gali užtrukti 10 min. arba 20 min., bet svarbu tai daryti kasdien. Tai turi tapti maloniu įpročiu, kaip valgymas.
- Rinkitės ir garsiai skaitykite įvairią literatūrą. Ji turi atitikti jūsų vaiko amžių ir interesus.
- Įsitikinkite, kad skaitoma literatūra nėra per sunki.
- Padėkite vaikui susikurti jaukią aplinką skaitymui. Paklauskite, ką norėtų atsigerti skaitydamas: sultis ar vaisvandenius.
- Paaiškinkite, kodėl kasdien skiriate laiko skaitymui.
- Pasiūlykite vaikui pačiam išsirinkti knygą. Pavyzdžiui, pasirinkti patinkančius komiksus su daug teksto ir naujų žodžių. Jei vaikas mėgsta važinėtis riedlente, padėkite jam susirasti informacijos apie žmones, kurie daug pasiekė šioje srityje, ir paskaitykite apie juos.
- Kartais nutinka taip, kad vaikas nenori skaityti savo tėvams. Tada pasiūlykite paskaityti vyresniems broliams ar sesėms, o gal seneliams. Jei seneliai toli, visada galima paskambinti telefonu arba susisiekti internetu. Taip pat galima pasiūlyti knygas paskaityti jaunesniems šeimos nariams.
- Knygos, kuriose daug juokingų istorijų, taip pat suteikia motyvacijos.
- Rodykite vaikui pavyzdį ir skaitykite knygas. Pasistenkite, kad knygos visada būtų „po ranka“, pavyzdžiui, aplinkoje, kurią vaikas pasirinko kaip „jaukiausią skaitymui“ ar prie jo lovos.
- Naudokitės viešąja biblioteka. Apsilankymas bibliotekoje gali tapti šeimos tradicija! Kartą per savaitę ar mėnesį. Kartu apžvelkite naujai išleistas ar senesnes knygas, pabandykite surasti tai, ko galbūt praėjusį kartą nebuvo, o gal tiesiog pasėdėkite ir pavartykite jau anksčiau skaitytą knygą.
Visada galima patarti vaikui, kaip skaityti, tik tie patarimai turi būti sakomi su šypsena ir gera nuotaika, jie neturi virsti moralizu, ar pamoka. Svarbiausia, kad skaitytumėte drauge su savo vaikais, mėgautumėtės skaitoma knyga ir vengtumėte per daug taisyti.
Klausykite ir atsakykite - skatiname žinių troškimą
Viena iš svarbiausių tėvų užduočių - atsakyti į vaiko klausimus. Tegul tai tampa jūsų namų taisykle: jeigu vaikas klausia jūsų, jūs atsakote jam. Ne sakykite „Neturiu laiko”, „Nežinau”, „Neklausinėk nesąmonių”, o nuoširdžiai atsakykite į vaiko užduotą klausimą. Kodėl tai svarbu? Vaikas turi suprasti, kad žinių troškimas, norėjimas sužinoti kažką naujo yra smagus ir vertingas užsiėmimas, kurį suaugusieji supranta ir skatina. Be abejo, bus klausimų, į kuriuos jūs nežinosite atsakymų. Tokiu atveju nemeluokite, o nuoširdžiai pažadėkite, kai tik bus įmanoma, paieškoti atsakymo internete, knygoje ar kitame šaltinyje. Vaikui svarbu žinoti, kad tai, kuo jis domisi, yra svarbu ir jums. Tai motyvuoja jį siekti naujų žinių.
Atraskite ir puoselėkite vaiko pomėgius
Neretai paklausus vaiko tėvų, jie nežino, kuo domisi jų vaikas. „Jam viskas vienodai sekasi (arba nesiseka)”, - tada sako jie. Iš tiesų, kiekvienas vaikas turi tam tikrų pomėgių - vienam patinka chemija, kitam - muzika, trečiam - konstruoti, o ketvirtam - skaityti. Žinodami, kokie yra jūsų vaiko pomėgiai, galėsite juos paskatinti tobulėti šioje srityje: chemija besidominčiam vaikui galima nupirkti interaktyvų chemijos bandymais paremtą žaidimą, mėgstančiam muzikuoti - užrašyti į muzikos mokyklą, na, o su krepšiniu besidominčiu sūnumi tėtis gali drauge nueiti į krepšinio varžybas ir panagrinėti šio žaidimo ypatybes. Mūsų šalyje didžiulė problema yra ta, kad mokyklą bebaigią paaugliai dar nežino, ką jie nori studijuoti ir kokią profesiją rinktis. Tuo tarpu specialistai tvirtina, kad jau pradinėje mokykloje skleidžiasi vaiko pomėgiai, kuriuos tinkamai vystant, vėliau galima išauginti puikius vienos ar kitos srities specialistus.
Įkvėpimo šaltiniai: pavyzdžiai iš gyvenimo
Jeigu šeimoje ar giminėje yra savo profesinėje srityje daug pasiekusių žmonių, nepraleiskite progos drauge su vaiku pasikalbėti apie tai. Pateikite vaikui gražių žinomų pavyzdžių, kurie jį įkvėptų siekti savo tikslo. Na, o jei artimoje aplinkoje neturite tokių asmenybių, ne bėda. Nupirkite vaikiškų enciklopedijų ir žinomų žmonių biografijų. Apsilankykite filmuose, kurie pasakoja apie žinomus žmones. Daug pasiekę ir žinomi žmonės itin imponuoja paaugliams. Paskaitykite jų gyvenimo istorijas ir būtinai aptarkite po to jas su vaiku. Kas padėjo įžymybei išpildyti savo svajonę? Kokios savybės buvo būdingos, o kokias pastangas jis pats įdėjo? Tai padeda vaikui suprasti, kad sėkmė reikalauja pastangų ir atkaklumo.
Mokyklos aplinka ir draugų įtaka
Didelę įtaką vaiko pasaulėžiūrai turi ir mokyklos aplinka, draugai ir bendraamžiai. Rinkdami savo vaikui mokyklą, pasidomėkite, kokia bendravimo atmosfera joje, išklausykite atsiliepimų. Suprasti, koks santykių modelis yra jūsų mokykloje tarp vaikų ir mokytojų, padės ne tik jūsų vaiko pasakojimai, bet ir tėvų aktyvus dalyvavimas klasės gyvenime - susirinkimuose, renginiuose, išvykose. Jeigu matote, kad šioje mokykloje jūsų vaikas jaučiasi prastai, jeigu neužtikrinamas jo psichologinis saugumas, efektyvus patyčių problemos sprendimas, pagalvokite apie galimybę pakeisti mokyklą.
Draugai - vaiko veidrodis ir palaikymas
„Pasakyk, kas yra tavo draugai, ir aš pasakysiu, kas esi tu”, - kaip ten bebūtų, šiame posakyje yra tiesos. Jeigu vaikas jaučiasi vienišas ir nesuprastas, pasistenkite padėti atrasti jam panašiai mąstančių bendraminčių. Čia gali padėti užklasinės veiklos užsiėmimai: bendri pomėgiai suvienija vaikus ir atveria kelią į draugystę. Jeigu vaiką supa motyvuoti, gerai besimokantys ir tikslo siekiantys draugai, vaikas savaime lygiuosis į juos. Palaikykite kontaktą su klasės auklėtoja ir pasidomėkite, koks jūsų vaikas yra pamokose, kokios jo stipriosios ir silpnosios savybės. Aplinka, kurioje mokosi vaikas, turi jį stimuliuoti ir skatinti siekti dar geresnių rezultatų. Gali būti, kad klasėje jūsų vaikas yra geriausias mokinys ir dėl to jis nebeturi motyvacijos stengtis.
Blogi pažymiai - ne pasaulio pabaiga
Nereaguokite pernelyg audringai į prastesnius vaiko pažymius, nelyginkite jo su broliais, seserimis ar kaimynų vaikais. Atminkite, kad ir kas benutiktų, jūs turite būti savo vaiko pusėje, jūs esate jo patikimiausias sąjungininkas. Pasidžiaukite, kai vaikas gauna gerus pažymius, o jei gavo prastesnį, paklauskite, kas sutrukdė padaryti geriau. Jūsų reakcija turi būti teigiama ir pastiprinanti. Padėkite vaikui, jei jis to nori, tik visada jauskite skirtumą tarp „padėsiu” ir „padarysiu už tave”. Pagyrimų ir kritikos balansas visada turi būti teigiamas, tai yra, pagyrimų turi būti daugiau.
Ar ne per didelis krūvis?
Kartais sumažėjusios motyvacijos mokytis priežastis būna per didelis krūvis. Tokiu atveju reikėtų geriau apgalvoti vaiko dienotvarkę: gal galima atsisakyti vieno iš penkių būrelių, gal galima sumažinti šeimos gyvenimo tempą, atsisakant išvykų į svečius, kiną ir pan. Mokymasis iš tiesų yra labai rimtas darbas, krūviai mokykloje dideli, todėl reikalauti iš vaiko, kad jis tuo pačiu metu būtų ir sportininkas, ir muzikantas, ir dar lankytų kitus būrelius, kažin ar realu. Pasikalbėkite su vaiku atvirai, kaip galėtumėte padėti jam geriau jaustis.
Motyvacija be grasinimų ir bausmių
Motyvuoti vaiką geriau mokytis grasinimais ir bausmėmis - bergždžias reikalas. „Mano sūnus šaunus ir protingas vaikas, tačiau mokykloje jam nesiseka, ir jis gauna blogus pažymius”, - šiuos žodžius neretai galima išgirsti iš nusivylusių tėvų. Pastarieji, susidūrę su vaikų motyvacijos mokytis stoka ir nebežinodami, kaip su tuo kovoti, dažnai griebiasi drastiškų priemonių: draudžia arba riboja pramogas, kerta per kišenę ar imasi gąsdinimų. Motyvacijos trūkumo problema kyla ne tik dėl paties formalaus ugdymo proceso, atsakomybę čia derėtų prisiimti ir tėvams. Jie geriausiai pažįsta savo vaiką, mato, kas iš tiesų jį domina, įtraukia ir gali surasti smagių būdų sužadinti atžalos smalsumą, paskatinti veiklai.
Susiekite mokymąsi su realiu gyvenimu ir pomėgiais
Vaikai linkę kopijuoti, lygiuotis į vyresniuosius, todėl tėvai turi galią užkrėsti vaikus teigiamu pavyzdžiu. Kaip itin efektyvią priemonę edukologai įvardija šeimos skaitymo valandą, kurios metu kiekvienas šeimos narys namuose atsiverčia knygą. Tai naudinga ne tik savišvietai, bet ir suartina šeimą, skatina diskusijas, bendrų vertybių formavimąsi. Kartais vaikams trūksta motyvacijos, nes jie nemato ryšio tarp užduočių ir savo tikslų bei pomėgių. Vaikas, kuris svajoja būti astronautu, turi žinoti, kad jam labai svarbu išmanyti matematiką ir fiziką. Kartu pagalvokite, kokie reikalavimai keliami įvairių profesijų žmonėms. Turėkite omenyje, kad vaikai dažniausiai būna „čia ir dabar“. Jiems sunku įsivaizduoti net tai, kas įvyks po kelių savaičių, jau nekalbant apie tolimą ateitį.
Švęskite kiekvieną pasiekimą
Švęskite savo vaiko pasiekimus, kad ir kokie maži jie būtų. Laiku atlikti namų darbai, išmokti papildomi užsienio kalbos žodžiai, greičiau įveikta bėgimo distancija - sukirskite su vaiku ledų tortą ar surengite iškylą. Teigiamos emocijos įkvėps vaiką mokytis ir dar labiau sustiprins jo žinių troškimą, be to, ugdys pasitikėjimą savimi. Apdovanokite vaiką už pastangas ir tobulėjimą, nelyginkite su kitais ir neskatinkite konkurencijos, verčiau mokykite bendradarbiauti.
Ugdykite talentus ir stipriąsias savybes
Dėmesingai ugdykite vaiko talentus, stipriąsias savybes. Neskubėkite sunerimti, jeigu jūsų vaikas negavo aukščiausio įvertinimo iš matematikos kontrolinio darbo. Galbūt jam geriau pasisekė rašinys ar diktantas? Tokiu atveju daug tikslingiau moksleiviui duoti papildomų rašymo užduočių, nei stengtis aprėpti daugiau, negu jis sugeba ar nori pats.
Išmaniosios technologijos - pagalbininkas mokymosi procese
Šiuolaikinės inovacijos leidžia sukurti patrauklią mokymosi aplinką kiekvienam vaikui. Mobiliuosiuose telefonuose, planšetėse ar kompiuteriuose yra daugybė programų, skirtų pažinti pasaulį, mokytis kalbų, skaityti, skaičiuoti bei greitai pasiruošti bet kuriai pamokai. Šios mokymosi platformos yra ypač patrauklios vaikams, nes vis dar skiriasi nuo tradicinio ir ne tokio įdomaus mokymosi būdo, praktikuojamo dažnoje mokykloje.
Pagarbūs ir šilti santykiai - pamato pagrindas
Bausmės, grasinimai, pyktis ir manipuliavimas teigiamų rezultatų neduos - šiais veiksmais tik pabloginsite situaciją. Jeigu vaiko mokymosi rezultatai yra prasti, suprantama, kad tai atneša daug neigiamų emocijų, tačiau jų, kalbantis su atžala, reikėtų vengti. Palaikykite pagarbius ir šiltus santykius, nes tai yra pagrindas bet kokiam konstruktyviam bendravimui ir ugdymui.
Dienos režimas - saugumo ir atsakomybės pagrindas
Viena pagrindinių jūsų užduočių yra sureguliuoti savo atžalų dienos ritmą, nes pats vaikas gali dar sunkiai suvokti, ką ir kokiu paros metu yra tikslingiausia daryti. Valandomis nustatytos ribos mokymuisi, pramogoms ar poilsiui nėra bausmė, atvirkščiai - tai skatina vaikų atsakomybės jausmą. Tėvai turėtų užtikrinti, kad moksleivis neužsiimtų daugybe darbų vienu metu - neruoštų pamokų žiūrėdamas televizorių ar valgydamas, o koncentruotųsi tik į mokslą. Nuoseklumas kuria saugumo jausmą, o tai taip pat svarbu. Jeigu vaikas jausis saugus, kai yra gerai pasiruošęs atsiskaitymui, jo nereikės tiek daug papildomai motyvuoti.
Nemoralizuokite dėl ateities - leiskite skleistis talentams
Suaugusieji neretai mėgsta pamokslauti vaikams apie išsilavinimo svarbą jų ateičiai: nesimokysi - dirbsi juodžiausius darbus. Pripažinkime, juk niekas iš mūsų ateities nuspėti negali, o akademiniai pasiekimai ne visada užtikrina profesinę sėkmę ir laimingą gyvenimą. Tad verčiau negąsdinkite, o leiskite skleistis geriausioms vaikų savybėms ir talentams.
Nesikoncentruokite tik į pažymį - domėkitės pasauliu
Ties akademiniais dalykais pasaulis nesibaigia, todėl labai svarbu stengtis vaiką sudominti mus supančiu pasauliu. Užuot pykę dėl prastų pažymių, leiskite padūkti kieme ir susirasti draugų, įtraukite į šeimos veiklą, skatinkite sportuoti, piešti, dainuoti, konstruoti robotus ar mokytis programavimo. Tai praplės vaiko akiratį ir leis suprasti, kuri sritis jam įdomiausia. Tikėtina, kad tai teigiamai atsilieps ir rezultatams mokykloje.
Ką daryti, kai vaikas nenori mokytis?
Labai dažnai tėvams tenka susidurti su vaikų nenoru mokytis, tingėjimu daryti namų darbus ar tiesiog pabėgimu iš pamokų. Kyla natūralūs klausimai: ką gali padaryti tėvai, kad jų vaikai atrastų mokymosi džiaugsmą? Kaip tėvai gali tinkamai paskatinti ruošti namų darbus? Tiesa ta, kad visiškai nemotyvuotų vaikų mokslui nėra, gali nebūti motyvacijos konkrečiam dalykui arba konkrečiu momentu. Žmogaus smegenys yra sukurtos tam, kad mokytųsi.
Tyrimai rodo, kad moksleivių mokymosi motyvaciją įtakoja įvairūs veiksniai, įskaitant dėstomų dalykų turinį, aplinkos pripažinimą, mokytojų ir mokinių santykius bei tėvų požiūrį. Alantos technologijos ir verslo mokyklos mokinių apklausa atskleidė, kad didžioji dauguma mokinių turi teigiamą motyvaciją mokytis tiek bendrojo ugdymo, tiek profesinių dalykų. Tačiau tyrimas taip pat atskleidė, kad mokinių, nebaigusių pagrindinės mokyklos, motyvacija yra žemesnė, o vaikinų mokymosi motyvacija ir rezultatai yra pastebimai žemesnio lygio.
Kaip atpažinti ir spręsti galimas problemas?
Nerimas: Vaikai, patiriantys nerimą, gali dažnai skųstis pilvo ar galvos skausmais, būti irzlūs, sunkiai užmigti, vengti naujų situacijų, dažnai klausinėti tų pačių dalykų ar bijoti būti atskirai nuo tėvų. Jei šie požymiai užsitęsia, rekomenduojama kreiptis į vaikų psichologą.
Disleksija ir Disgrafija: Disleksija dažniausiai išryškėja pradėjus mokytis skaityti ir rašyti. Disgrafija pasireiškia nuolat pasikartojančiomis rašymo klaidomis, sunkumais išlaikyti raidžių formas, lėtu ir varginančiu rašymu.
Bendradarbiavimas su mokytojais ir specialistais
Svarbu bendradarbiauti su vaiko mokytojais ir kitais specialistais, kad būtų galima veiksmingai spręsti iškylančius sunkumus. Specialistai gali parengti rekomendacijas, pažymas ar kitus reikalingus dokumentus švietimo įstaigoms.
Pagalba šeimai
Psichologai ir specialieji pedagogai konsultuoja ne tik vaiką, bet ir jo šeimos narius. Tai padeda geriau suprasti vaiko sunkumus, pasiūlyti, kaip stiprinti šeimos ryšius, spręsti iškylančius iššūkius ir palaikyti vaiką kasdienėje aplinkoje. Kaip žino kiekviena mama, kiekvienas tėtis ar globėjas, vaiko ugdymas išlieka svarbiausiu dalyku, paruošiančiu jį tolesniam, suaugusiojo gyvenimui.